Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad siekiant stiprinti institucinius gebėjimus ir koordinaciją, muitinėje turėtų atsirasti padalinys skirtas darbui su kodais ir galimybėmis apeidinėti sankcijas. Pasak jo, tai jau yra daroma ir tam yra paprašytas finansavimas.
„Aš kalbėsiu apie pokyčius. Reikia stiprinti institucinius gebėjimus ir stiprinti koordinaciją. Pavyzdžiui muitinėje turi atsirasti atskiras padalinys specializuotų pareigūnų, kurie dirbtų su kodais, su galimybėmis apeidinėti sankcijas ir panašiai. Tą reikia daryti ir tas jau yra daroma, finansavimas yra užprašytas ir struktūriškai tai darysime ir stiprėsime“, – ketvirtadienį po uždaro NSGK posėdžio teigė L. Kasčiūnas.
Parlamentaras akcentavo, kad sankcijų apėjimas bus nuolatinis procesas, su tuo reikia kovoti ir Lietuva tai daro plėsdama galimybę taikyti sankcijas nacionaliniu mastu.
„Dabar ateina į Seimą naujoje sesijoje naujas įstatymas tarptautinių sankcijų, nauja redakcija, kur mes plečiame galimybę kažką taikyti nacionaliniu mastu, tiek, kiek tai neprieštarauja išskirtinių Europos Sąjungos kompetencijai. Vienas iš dalykų, kuri darysime, tai taikysime didesnę baudžiamąją atsakomybę. Baudžiamojo kodekso prasme, administracinių nusižengimų prasme tiems, kurie dalyvauja sankcijose. Didesnis baudimas bus taikomas, bandant juos nuo to atgrasyti“, – sakė NSGK pirmininkas.
„Bus įstatymas, kuris ateina iš Vyriausybės, jam pritarta trečiadienį. Ir aš manau, kad mes labai greitu laiku Seime patvirtinsime naują jo redakciją ir tūrėsime didesnes bausmes“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad prieš savaitę LTG generalinis direktorius Egidijus Lazauskas sakė, kad grupė reputaciją vertina labiau nei piniginę naudą bei neprieštarautų atsisakyti visų baltarusiškų ir rusiškų krovinių.
Kartu LTG pranešė stiprinanti Lietuva gabenamų krovinių kontrolę.
Kaip tuomet informavo grupės įmonės „LTG Cargo“ generalinė direktorė Eglė Šimė, nuo kovo 1 d. įvedami nauji paraiškų derinimo procesai, pagal kuriuos ateityje iš klientų bus reikalaujama daug daugiau informacijos apie krovinį ir jo kilmę.
Jos teigimu, draudimas įsileisti krovinius į Lietuvą, jei vežėjai nepateiks visų reikalaujamų duomenų, padės identifikuoti daugiau atvejų apeiti sankcijas.
Viešos diskusijos dėl sėkmingai apeidinėjamų sankcijų Baltarusijai ir Rusijai kilo po to, kai žurnalistikos centras „Siena“ vasario 20 d. paskelbė tyrimą apie baltarusiškų trąšų gabenimą per Lietuvą. „Siena“ su partneriais išaiškino mechanizmus, kurie panaudoti galimam sankcijų apėjimui.
Teigiama, kad karbamidas, kurio vienintelė gamintoja Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“ – geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos Europos Sąjungos sankcijos.
LTG verslo atsparumo vadovas Edvinas Kerza trečiadienį žurnalistams sakė, kad vien per antradienio naktį sankcijų įgyvendinimą užtikrinančios institucijos apsuko 32 neteisėtai gabentus krovinių vagonus.
Vyriausybė yra linkusi pritarti nacionalinių sankcijų įtvirtinimui ir tūkstantinių baudų skyrimui už tarptautinių sankcijų pažeidimus. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Ministrų kabinetas, palaikydamas Užsienio reikalų ministerijos (URM) įstatyminę iniciatyvą.
Dėl šių įstatymų projektų dar turės apsispręsti Seimas. Parlamentarų prašoma apsvarstyti teisės aktus skubos tvarka.
