Marius Morkevičius/ELTASeimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad Lietuvoje gyvenanti Baltarusijos opozicija turėtų susirūpinti vis labiau ryškėjančiomis litvinizmo apraiškomis. Politikas yra įsitikinęs, kad kalbant apie bendrą lietuvių ir baltarusių tautų istorinį paveldą turi būti brėžiamos aiškios ribos – Lietuva, jo manymu, negali toleruoti šalies identitetą ir atmintį neigiančios ideologijos.
„Mes turime aiškiai nusibrėžti tam tikras raudonas linijas. Aš nesakau, kad tai (litvinizmas – ELTA) kažkokia politinė programa, nukreipta prieš mus. Ne – mes girdime ir opozicijos atstovus, kurie nuo to atsiriboja. Bet nepaisant to, atsiranda vis daugiau tų, kurie dabar taip kalba“, – penktadienį laidoje „ELTA kampas“ sakė L. Kasčiūnas.
„Jeigu yra tam tikras tos istorijos dalinimasis – tai tvarkoje. Bet kai tai yra Lietuvos istorijos savinimasis – jau nėra gerai“, – pabrėžė jis.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilo susirūpinimas dėl padažnėjusių litvinizmo apraiškų – į tai dėmesį atkreipė ir NSGK narys Raimundas Lopata. Pasak jo, litvinizmo ideologijos paūmėjimas bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorijos klastojimas yra susijęs su Kremliaus režimu.
NSGK pirmininko teigimu, pasisakymais, kuriuose keliamos pretenzijos į Vilnių ir Lietuvos istoriją, dalijasi ir kai kurie teisę Lietuvoje gyventi turintys baltarusiai. Tai, anot jo, yra netoleruotina.
„Aš nenoriu, kad mūsų valstybėje atsirastų bendruomenė, kurioje būtų gaji vadinamoji litvinizmo ideologija, kuri ne tik savinasi Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sakydama, kad tikrieji litvinai yra baltarusiai, o mes esame kažkur periferijose. (...) Aš nemanau, kad tokiai koncepcijai, tokiai ideologijai – o tam tikrų apraiškų galima pajusti – yra vieta Lietuvoje“, – aiškino konservatorius.
Nors pripažino, kad demokratinės Baltarusijos siekis atsigręžti į praeitį ir ieškoti savo šaknų bei tapatybės LDK istorijoje yra logiškas, Seimo narys pažymi – turi būti nubrėžiamos labai aiškios ribos.
„Tapatybine prasme buvimas LDK erdvėje, tapatinimasis su LDK erdve tikrai riša Baltarusijos visuomenę su Vakarais, o ne su Rytais. (...) Bet yra ribų klausimas, kaip tu tą paveldą daliniesi“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.
„Aš nekalbu apie tai, kad tai yra kokia nors politinė programa, kurią atstovautų pas mus esanti Baltarusijos opozicija. Ne, aš taip nesakau. Bet yra apraiškos. Ir kai žmogus atvykęs pagal kvalifikuotos profesijos programą į Lietuvą, gavęs galimybę dirbti ir užsidirbti, toliau „Facebook“ erdvėje ir viešai kartoja, kad Lietuva yra koks nors Maskolijos produktas (...) – nemanau, kad toks žmogus toliau turi teisę gyventi Lietuvoje pagal mūsų išduotą leidimą“, – sakė jis, referuodamas į pastaruoju metu verdančias diskusijas dėl ribojamųjų priemonių Baltarusijos piliečiams sugriežtinimo.
Visgi ribas dėl litvinizmo turėtų brėžti ir Lietuvoje veikianti Baltarusijos opozicija, akcentavo L. Kasčiūnas.
„Mes turime būti lankstūs, mes turime žiūrėti, kad tokių apraiškų nebūtų. Ir siųsti signalą tiems patiems Baltarusijos opozicijos lyderiams (...) – kad žiūrėkite, pasižiūrėkite, kad bent jūsų bendruomenėje tokių dalykų nebūtų. Nes tai nepadeda“, – nurodė jis.
„Galvoti apie tai turėtume ne mes. Pirmiausiai galvoti turėtų (baltarusių – ELTA) bendruomenė – čia yra jų namų darbai“, – apibendrino NSGK pirmininkas.
Mano, kad dėl Vyčio naudojimo alternatyviame Baltarusijos pase turėtų pasisakyti heraldikos komisija
Į Vakarus pasitraukusi Baltarusijos opozicija rugpjūčio pradžioje pristatė iniciatyvą dėl alternatyvaus Baltarusijos paso. Pranešta, kad vyksta derybos ir su Europos Sąjunga, siekiant šį dokumentą legitimizuoti. Paso maketu savo „Twitter“ paskyroje pasidalino ir viena iš opozicijos lyderių Sviatlana Cichanouskaja – dokumento viršelį norima puošti Baltarusijos Vyčiu.
Klausiamas apie tai, koks yra šios opozicijos iniciatyvos potencialas, L. Kasčiūnas pažymėjo, kad daliai Baltarusijos piliečių tokie pasai būtų reikalingi.
„Tai Baltarusijos opozicijos siekis. Aš jį dalinai suprantu – savotiškai atsiriboti nuo režimo, nes dalies žmonių pasų galiojimas baigėsi ir jie ieško būdų, kaip tiesiog turėti dokumentus. Aš tai suprantu. Bet visa kita – aš dar taip po klaustuku palikčiau vertinimą, kaip tai atrodys praktikoje: kas išdavinės, kas pripažins, kokia naudojama bus simbolika ir visa kita. Aš tuos projektus mačiau. Manau, kad reikėtų diskutuoti dėl to, koks to dokumento vaidmuo būtų santykyje su Lietuvos Respublika“, – svarstė jis.
Tuo metu ar sutiktų, kad Baltarusijos pase būtų matomas Vytis, L. Kasčiūnas neatsakė. Tačiau nurodė, kad šioje situacijoje savo vertinimą turėtų pateikti ir Lietuvos heraldikos komisija.
„Viena vertus, kita vertus. (...) Asmeniškai, (kyla – ELTA) klausimas dėl to LDK paveldo ir simbolikos. Kita vertus, šį Vytį jie naudoja nuo senų laikų – tai yra demokratinės Baltarusijos simbolis. Turime pasverti abi puses“, – argumentus dėstė parlamentaras.
„Gal aš pasakysiu savo nuomonę šiek tiek vėliau. Galbūt, kai pasisakys heraldikos komisija, turėsim diskusiją su istorikais“, – teigė jis.
