Marius Morkevičius/ELTAAnot Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno, NATO viršūnių susitikime Vilniuje patvirtinti gynybos planus yra fundamentaliai svarbu.
„Mano požiūriu, suprantu, kas yra vinis, bet žiūrint į turinį, kuris gali turėti ilgalaikių pasekmių NATO kaip organizacijos stiprumui, Rytų flango, Lietuvos gynybai, tai gynybos planų patvirtinimas yra fundamentaliai svarbu, oro gynybos rotacijos modelis, aišku, ankstesnė Vokietijos žinia. Šis paketas yra pavykęs“, – sakė L. Kasčiūnas.
Pašnekovo teigimu, liepos 14 d. reikės galvoti, kaip užpildyti susitarimus pajėgumais – kas gynybos planuose deklaruos savo brigadas, divizijas, kas atsiveš savo gynybos sistemas, kad jos galėtų rotuotis ir ruošti infrastruktūrą.
Seimo nario nuomone, švedų narystė yra didelis pasiekimas.
„Baltijos jūra tampa vidine NATO jūra, padidina mūsų strateginį gylį, atsidaro durys ieškoti dvišalių bendradarbiavimo galimybių. Aišku, dabar laukiame Ukrainos. Čia viskas labai sunku, pernelyg didžiuliai skirtumai tarp valstybių narių, bet kaip tarp šeimos narių. Yra viena stovykla, kuri sako, kad negalime kviesti valstybės į NATO, kol ji kariauja. Bet nemaža dalis sako, kad jei karas yra veiksnys, jis gali niekada nepasibaigti arba pasibaigs kaip įšaldytas konfliktas su neapibrėžtom sienom, ir Ukraina bus įkaitė, nes rusai visada turės svertą. Tokiu būdu tu suteiki neformalią veto teisę rusams dėl plėtros, o ukrainiečius padarai įkaitais. Kaip iš tų skirtumų išvesti formuluotę, kuri leistų mums pajudėti į priekį, tai yra esminis dalykas. Jei pavyktų įtvirtinti pakvietimo terminą, nors tai neišvengiamai bus su išlygomis, toks judesys į priekį bus neblogas“, – svarstė L. Kasčiūnas.
