Marius Morkevičius/ELTASeimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas akcentuoja, kad, priešingai nei sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, pirmadienį vykusiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje (VGT) nebuvo sutarta, kurio konkrečiai gamintojo tankus Lietuva pirks. Politikas taip pat pažymi, kad ministro vieša retorika apie tankų įsigijimus nestiprina Lietuvos derybinių pozicijų.
„VGT sprendimo, kurie tankai bus perkami, nepriėmė. Mes tik sutarėme, kad galima būtų pasirašyti su Vokietijos gamintojais ketinimų protokolą, nes pas juos tokia tvarka ir logika, kad gautume informacijos ir priėmėme sprendimą, kad toliau analizuosime, ieškosime geriausios alternatyvos“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
„Tai nėra niekam pasakyta taip ir niekam nėra pasakyta ne“, – patikino NSGK pirmininkas.
Visgi, pasak jo, kalbant apie tankų įsigijimą labai svarbu suprasti, kokio tai masto kontraktas. L. Kasčiūnas akcentuoja, kad šis sandoris gali padėti Lietuvai užsitikrinti vietą tiekimo grandinėse.
„Kai galvojame apie didžiulį Lietuvos masteliais kontraktą, tai galvoti reikia ne tik apie tankų įsigijimą ir susijusios technikos įsigijimą, bet ir apie tai, kad, galbūt, Lietuva per šitą kontraktą gali gauti savo vietą kažkokioje tiekimo grandinėje, gamybos grandinėje, remonto bazėse. Tai irgi yra derybinis paketas“, – akcentavo politikas.
Todėl L. Kasčiūnas pabrėžia, kad komunikuojant apie tankų įsigijimus labai svarbu pasverti kiekvieną žodį. Taigi, pasak jo, A. Anušausko vieša retorika nestiprina Lietuvos derybinių pozicijų.
„Be jokios abejonės, tai reikia turėti galvoje komunikuojant. Nes jeigu susidaro įspūdis, kad tu jau pasirinkai, tada tavo derybinės pozicijos tikrai nestiprėja. Tai aš ir norėčiau šiame kontekste palinkėti, kad mes būtume atsargesni, valstybiškesni ir svertume savo žodį kiekvieną“, – teigė parlamentaras.
ELTA primena, kad pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio krašto apsaugos ministras užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.
Visgi, A. Anušauskas dėl viešų pareiškimų sulaukė aštrios kritikos. Keliami klausimai dėl tokių sprendimų skaidrumo, dvišalių santykių su JAV bei Vokietija, Lietuvos derybinės galios potencialo. VGT vadovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad krašto apsaugos ministras paskelbė riboto naudojimo informaciją, kurios sutarta neviešinti.
Savo ruožtu Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė dėl krašto apsaugos ministro viešai aptartų detalių kreipėsi į prokuratūrą.
Tačiau A. Anušauskas teigia savo kaltės situacijoje nematantis ir atmeta jam reiškiamą kritiką. Anot ministro, informacija, kurią jis paviešino, nebuvo slapta, o perteklinis slaptumo grifų uždėjimas Lietuvoje taip pat draudžiamas įstatymu, pabrėžia A. Anušauskas.
Planuojamas tankų įsigijimas bus didžiausias Lietuvos pirkinys, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys – tam planuojama skirti apie 2 milijardus eurų. Pasak jo, galutinio sprendimo pirkti vokiškus tankus „Leopard“ dar nėra, todėl ketinimų protokolas reiškia tik tai, kad Lietuva siekia gauti daugiau informacijos apie galimus technikos įsigijimus.
