Dainius Labutis/ELTABuvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas įrodė, kad politinę kampaniją galima vykdyti ir socialiniuose tinkluose. Tačiau jo šlovingos dienos tviteryje (nuo 2023 m. liepos pavadinimas „X“ – IQ past.) tęsėsi neilgai – 2021 m. buvo užblokuotas. IQ interviu Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala papasakojo, kaip D. Trumpo atėjimas į valdžią pakeitė diplomatijos sampratą, ir atskleidė, kodėl Lietuvai svarbu ne pragmatiniais išskaičiavimais grįsta užsienio politika.
– Apie diplomatijos ištakas galime kalbėti nuo senovės Graikijos ir Romos gyvavimo laikų, nes pats žodis „diplomatija“ kilęs iš senovės graikų kalbos. Tai reiškia dokumentą, kurio pagrindu suteikiama privilegija keliauti. Senovės graikai suvokė, kad priešininko nužudymas nėra tinkamiausias būdas išspręsti konfliktą. Todėl įvadę derybų meną padėjo pagrindą šių dienų diplomatijai. Šiandien jau galime kalbėti ir apie skirtingų rūšių diplomatiją: kultūrinę, karinę ar ekonominę. Jūsų nuomone, kaip diplomatija pasikeitė iki šių dienų?
– Mano įsitikinimu, diplomatijos principai, nulemiantys tarptautinius sprendimus, nesikeičia per šimtmečius. Politinės sistemos keičiasi, bet bendri principai išlieka tie patys. Tačiau per pastaruosius dešimtmečius įvyko reikšmingų tektoninių lūžių – diplomatiją iš esmės pakeitė naujos komunikacijos formos. Socialiniai tinklai, kaip viešosios komunikacijos forma, leidžia politikams tiesiogiai bendrauti su rinkėjais, reaguoti į politines permainas ir vykdyti savo politinę kampaniją. Politikai ar politikos vykdytojai socialiniuose tinkluose pasiekiami daug paprasčiau nei bet kada anksčiau.
Geriausias pavyzdys – buvęs JAV prezidentas D. Trumpas ir jo paskyra tviteryje. Net ir būdamas Baltuosiuose rūmuose jis toliau dalijosi savo įžvalgomis, žinutėmis tviteryje, o po 2020-ųjų JAV prezidento rinkimų ragino amerikiečius pulti Kapitolijų. Akivaizdu, D. Trumpas įrodė, kad įmanoma vykdyti diplomatiją neapsiribojant tradiciniais komunikacijos kanalais.
