Europos Sąjungos (ES) šalys nori dalyvauti sprendžiant krizę Baltarusijoje, tačiau Aliaksandro Lukašenkos režimas nėra linkęs eiti į dialogą, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Jo teigimu, sprendžiant konfliktą nori dalyvauti ir tokios šalys kaip Vokietija, tačiau problema yra ir tai, kad A. Lukašenką toliau remia didelę įtaką šaliai turinti Rusija. „Vokietijos požiūris yra aiškesnis. Tikrai noras visų yra dalyvauti aktyviai sprendžiant krizę“, – žurnalistams po susitikimo su Suomijos užsienio reikalų ministru šeštadienį sakė L. Linkevičius.
„Bėda yra ta, kad režimas neina į jokį dialogą. Dar yra bėda ta, kad kitos šalys, kurios galėtų daryti įtaką, tokios kaip Rusija, panašu, kad jos toliau tęsia paramą A. Lukašenkai, kuris pakankamai susikompromitavo“, – pridurė jis.
Ministras atmetė Rusijos kaltinimus, kad ES ir Lietuva kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir pabrėžė, kad Lietuva teikia paramą nuo režimo nukentėjusiems žmonėms.
„Iš principo tikrai nesikišame ir niekada nesikišime į jokių šalių vidaus reikalus. Ar tai būtų mūsų kaimynai, ar ne. Mes padėjome tiems, kuriems tikrai grėsė pavojus. Tęsime toliau paramą žmonėms. Dar kartą noriu pakartoti ir manau, kad tą supranta ir visi kiti mūsų kolegos, kad nauji rinkimai, skaidrūs rinkimai gali išvesti šalį iš krizės“, – sakė L. Linkevičius.
„Tai nėra kišimasis į vidaus reikalus, nes mes nepripažįstame tų rinkimų“, – pabrėžė jis.
L. Linkevičius sakė, kad ES lygiu iš principo sutariama dėl pirmo sankcijų paketo asmenims, atsakingiems už rinkimų klastojimą ir smurtą Baltarusijoje. „Kokio dydžio bus tas sąrašas, sunku pasakyti, matyt pirmas etapas nebus toks, kokio aš tikėčiausi. Svarbu, kad sutarėme, jog tai tikrai ne pabaiga, priklausys nuo situacijos“, – kalbėjo ministras.
Tuo metu Lietuvoje viešintis Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto apgailestavo, kad Baltarusijos režimas neįsiklausė Suomijos pernai išsakytų prašymų.
„Aš praėjusį lapkritį lankiausi Baltarusijoje. Tai buvo labai geras vizitas, ilgai diskutavome su prezidentu A. Lukašenka. Mes prašėme pakeisti su mirties bausme susijusius įstatymus, paleisti politinius kalinius ir pabrėžėme, kaip svarbu surengti laisvus rinkimus“, – žurnalistams šeštadienį Vilniuje sakė P. Haavisto.
„Deja, mes nematėme jokių teigiamų pokyčių“, – pridūrė jis.
Pasak suomių ministro, kuris anksčiau santykius su Baltarusija vadino „pragmatiškais“, dabartinė situacija yra labai sudėtinga. „Šiuo metu, be abejo, esame labai sudėtingoje situacijoje, kurią sukėlė rinkimai, nebuvę nei laisvi, nei sąžiningi. Nauji rinkimai yra būtini ir mes suprantame, kad vienintelis kelias link naujų rinkimų yra dialogas su dabartiniu režimu“, – kalbėjo P. Haavisto.
Apie sankcijas Baltarusijai L. Linkevičius šią savaitę su ES kolegomis diskutavo Berlyne.
Tuo metu A. Lukašenka penktadienį pagrasino Lietuvai įvesti ekonomines sankcijas. Jis užsiminė, kad Baltarusija gali nukreipti krovinius nuo Klaipėdos uosto, kuriame trečdalį krovos sudaro baltarusiški kroviniai.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama