Estijos premjeras Juris Ratas sako, kad duomenys visoje Europos Sąjungoje (ES) turėtų judėti taip pat laisvai, kaip juda prekės, paslaugos, žmonės ir kapitalas.

„Skaitmeninė Europa ir laisvas duomenų judėjimas yra viena pagrindinių Estijos pirmininkavimo ES Tarybai temų. Mes norime, kad laisvas duomenų judėjimas taptų penktąja fundamentine ES laisve. Skaitmeninė bendroji rinka prie Europos ekonomikos prisidėtų 400 mlrd. eurų ir sukurtų tūkstančius darbo vietų“, – po susitikimo su Europos Komisijos (EK) pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu  žurnalistams Taline sakė J.Ratas. Jis pridūrė, kad per pusmetį truksiantį pirmininkavimą ES Tarybai šalis dar dėmesį skirs visai ES ekonomikai bei bendrijos saugumui. Taip pat nebus pamiršta ir išorinės migracijos problematika.

Per pusmetį truksiantį pirmininkavimą ES Tarybai šalis dar dėmesį skirs visai ES ekonomikai bei bendrijos saugumui.

„Tai yra labai svarbus prioritetas mums. Dar nebuvo susitikimo pastaruoju metu, kuriame nebūtų paminėta migracija. Šiandien mes aptarėme šią problemą. Suprantame, kad solidarumas yra svarbu. Ši problema liečia visas ES nares ir tai bus mūsų prioritetas“, – kalbėjo Estijos premjeras. Savo ruožtu EK pirmininkas J.C. Junckeris kalbėdamas apie skaitmeninės bendrosios rinkos kūrimą tvirtino, kad visi su šios iniciatyvos kūrimų susiję teisiniai pasiūlymai turėtų būti priimti iki kitų metų pabaigos. „Aš žinau, kad ateitis yra skaitmeninė. Vadovaujant Europos Komisijos viceprezidentui Andrus Ansipui, mes padarėme rimtą pažangą link bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimo. Mes pateikėme 35 pasiūlymus nuo 2014 metų lapkričio ir man smagu, kad kartu su bulgarų ir austrų pirmininkavimu, Estija yra sau užsibrėžusi tikslą pasiekti susitarimus dėl visų pasiūlymų iki kitų metų pabaigos“, – kalbėjo J.C.Juckeris. Laisvą prekių, paslaugų, žmonių ir kapitalo judėjimą garantuoja ES bendroji rinka.

Tarp prioritetinių temų

Ketvirtadienį Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid žurnalistams kalbėjo, jog Estijai pirmininkaujant ES Tarybai, Jungtinės Karalystės pasitraukimo procesas iš bendrijos nebus pagrindinė pirmininkavimo tema ir nediktuos pirmininkavimo darbotvarkės. Estija oficialiai ES tarybai pusę metų pradės pirmininkauti nuo liepos 1 dienos. Antrąjį 2017 metų pusmetį pirmininkauti ES Tarybai turėjo Jungtinė Karalystė, tačiau jos žmonėms pernai nusprendus, jog šalis turi trauktis iš ES, buvo nuspręsta Estijos pirmininkavimą paankstinti pusmečiu. Estija pirmininkavimą ES Tarybai perima iš Maltos.

Antrąjį 2017 metų pusmetį pirmininkauti ES Tarybai turėjo Jungtinė Karalystė, tačiau jos žmonėms pernai nusprendus, jog šalis turi trauktis iš ES, buvo nuspręsta Estijos pirmininkavimą paankstinti pusmečiu.

Nors dauguma sprendimų bus priimami derybose Briuselyje, didesnio dėmesio sulauks ir Talinas – pirmininkavimo metu vyks daugiau nei 200 ekspertinio lygio susitikimų. Taip pat keliolika susitikimų vyks ir ministrų lygmenyje. Šešis mėnesius Estija bus atsakinga už ES Tarybos, į kurią renkasi visų šalių atstovai, veiklą, atstovaus šiai institucijai derybose su Europos Komisija ir Europos Parlamentu bei pristatys ES poziciją santykiuose su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis. Kitų metų pradžioje iš Estijos pirmininkavimą ES Tarybai perims Bulgarija. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.