Meniu
Prenumerata

antradienis, balandžio 16 d.


GYNYBOS FINANSAVIMAS
LB vadovas: finansuoti gynybą reikia mišriu būdu iš dviejų skirtingų šaltinių
ELTA
Dainius Labutis/ELTA
Lietuvos Banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus.

Lietuvos banko (LB) vadovo Gedimino Šimkaus teigimu, finansavimą krašto gynybai galima didinti įvairiais būdais: pradedant nuo mokestinių lengvatų sumažinimo ir baigiant turto mokesčio peržiūrėjimu.

Anot jo, tam, kad gynybos finansavimas būtų tvarus, finansuoti gynybą reikia mišriu būdu iš dviejų skirtingų šaltinių.

„Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis mokesčių pajamomis“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį teigė Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.

Pasak jo, vienkartiniai įsigijimai infrastruktūrai vystyti, karinei įrangai pirkti galėtų būti finansuojami skolintomis lėšomis.

G. Šimkaus teigimu, turto, arba nuosavybės mokesčio peržiūrėjimas taip pat galėtų prisidėti prie krašto gynybos finansavimo, nes kol kas iš jo surenkama biudžeto pajamų dalis yra maža lyginant su Lietuvos išsivystymo lygiu.

Pasak G. Šimkaus, net pratęsus laikinąjį bankų solidarumo mokestį, dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis tokių lėšų būtų surinkta daug mažiau.

“Bankų sistema gavo netikėtas, neplanuotas pajamas (...) Dabar net jeigu tas solidarumo mokestis būtų pratęstas (...) To potencialo liktų kur kas mažiau“, – teigė Lietuvos banko vadovas.

Lietuvos banko vertinimu, lėšų skolinimasis gynybos poreikiams ilgalaikėje perspektyvoje reikšmingos įtakos valstybės skolos tvarumui neturėtų, tačiau galėtų “pastebimai padidinti valstybės skolos lygį“.

Siūlymus ir finansinės analizės išvadas dėl papildomų finansavimo šaltinių gynybai Lietuvos bankas artimiausiu metu teiks Finansų ministerijai.

ELTA primena, kad premjerė Ingrida Šimonytė sausio pabaigoje buvo sukvietusi politinių partijų, verslo ir profesinių sąjungų atstovus aptarti Lietuvos gynybos finansavimo perspektyvas. Kitas toks susitikimas planuojamas kovo 18 dieną.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas anksčiau yra sakęs, kad siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.

I. Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.

2024 03 14 14:43
Spausdinti