BNS fotoPagalbą Ukrainai teikianti „Mėlyna ir geltona“ tapo labiausiai Lietuvos gyventojų remiama organizacija. Iš paramai skiriamos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies ji surinko 1,74 mln. eurų. Nors skaičiuojamas 2021 m. GPM, gyventojai sprendimą aukoti priėmė jau prasidėjus karui Ukrainoje – deklaracijos buvo pildomos šių metų pavasarį. Prieš metus „Mėlynos ir geltonos“ aukų kraitis buvo beveik šimtą kartų mažesnis – vos 17,8 tūkst. eurų.
1,74 mln. eurų – įspūdinga suma. Prieš metus dosniausiai remta „Mamų unija“ iš GPM dalies surinko beveik keturis kartus mažiau (404 tūkst. eurų). Šiemet antroje vietoje likusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija gavo 507 tūkst. eurų, trečia Rimanto Kaukėno paramos grupė – beveik 414 tūkst. eurų.
Karas pasitarnavo ir Lietuvos kariuomenei – jai skirta parama ūgtelėjo nuo 55 tūkst. iki 104 tūkst. eurų, ir Lietuvos šalių sąjungai – surinko 53,5 tūkst. eurų, palyginti su 27,7 tūkst. eurų prieš metus.
Šie skaičiai iliustruoja ne tik Lietuvos gyventojų valią padėti nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams ir labiau rūpintis savo saugumu, bet ir lėmė, kad daugelis kitų nevyriausybinių organizacijų surinko mažiau lėšų. „Mamų unija“ šiemet gavo 4 proc., Maltos ordino pagalbos tarnyba – beveik 10 proc., paramos fondas „Gerų darbų dirbtuvės“ – apie 16 proc. mažiau paramos. Kai kurių organizacijų padėtis tapo sunki. Tarp daugiausia paramos praradusių organizacijų yra „Jaunimo linija“. Jos iš GPM surinkta paramos dalis sumažėjo beveik dukart – nuo 82,57 iki 44,91 tūkst. eurų.
