Lukas Balandis/BNSKilus diskusijoms dėl to, ar karo atveju lenkų kariuomenė ateitų į pagalbą Lietuvai, šalyje viešintis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas tvirtina – Vilniaus ir Varšuvos solidarumas nėra kvestionuojamas.
„Lenkijos ir Lietuvos solidarumas agresijos atveju tikrai nėra kvestionuojamas. Žinote, kaip tampriai mes bendradarbiaujame“, – po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte surengtoje spaudos konferencijoje sakė D. Tuskas.
Politikas pažymėjo, kad siekiant išvengti papildomų spekuliacijų, šiuo klausimu artimiausiomis dienomis diskutuos Lenkijos ir Lietuvos užsienio reikalų bei gynybos ministrai.
„Su ministre pirmininke norime tą klausimą tiesiog baigti, kad nebūtų spekuliuojama, kad nebūtų spaudimų. Mūsų užsienio reikalų ir gynybos ministrai artimiausiomis dienomis susės prie vieno stalo ir nuspręs visas detales tam, kad nebūtų jokių komunikacijos klausimų ir neaiškumų“, – paaiškino jis.
Politikas patikino, kad vykdamas į Vilnių peržiūrėjo, kas apie Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą parašyta gynybos planuose. Visgi, pažymėjo Lenkijos premjeras, „spaudos konferencija nėra ta vieta, kur būtų galima aptarinėti operatyvinius planus“.
„Nieko neturiu įtikinti, kad mūsų solidarumas bet kokiame kontekste yra kaip lobis. Kartu su ministre pirmininke tai patvirtinome, su tuo sutikome. O jau tie techniniai, planavimo klausimai turėtų būti išspręsti užsienio reikalų ir gynybos ministrų“, – pakartojo jis.
„Bet būkite įsitikinę – kol tokie žmonės, kaip mes, atsakome už Lietuvos ir Lenkijos ir bendradarbiavimą saugumo srityje, galime jaustis saugūs“, – apibendrino D. Tuskas.
ELTA primena, kad vasario pabaigoje Lietuvoje viešėjusiam Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui pareiškus, kad karo atveju Lenkijos kariuomenė neateitų į pagalbą Lietuvai, premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad kaimyninės šalies įstatymai išties tokios pareigos nenumato.
„Turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas. Yra labai aiškūs, teisiniai apribojimai ir, mano supratimu, tai yra problema, apie kurią reikia visais lygiais diskutuoti“, – portalui tv3.lt teigė Vyriausybės vadovė.
Šie pasisakymai įžiebė diskusijas viešojoje erdvėje – Vyriausybė sulaukė kritikos dėl to, kad dar nėra išsprendusi šių teisinių formalumų. Kiti atkreipė dėmesį į NATO kolektyvinės gynybos principus ir regioninės gynybos planus.
Pati I. Šimonytė netrukus tikslinosi, akcentuodama, kad jos pasisakymas buvo suprastas neteisingai.
„Aš noriu pasakyti, kad tikrai nepasakiau, jog lenkai mūsų negins. Noriu tą labai aiškiai pasakyti: tokio pasakymo nei drįsčiau, nei galėčiau pasakyti“, – sekmadienį žurnalistams sakė I. Šimonytė.
