FotobankasLikus metams iki Seimo rinkimų, rinkėjų apklausos liberaliomis save laikančioms partijoms – LRLS, Laisvės partijai ir Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjungai – nežada nieko gero. Visos jos kol kas balansuoja ant patekimą į Seimą garantuojančių 5 proc. ribos.
LVŽS vadovavimo šaliai laikotarpis galėjo tapti opozicijoje įsitvirtinusių liberalų aukso amžiumi. „Vos ne kiekvieną dieną valdžia siūlo ką nors uždrausti, tad mintį, kad ji per daug kišasi į žmonių gyvenimą, buvo galima eskaluoti kone kiekvieną dieną“, – IQ sakė JAV Ekonominio švietimo fondo prezidentas Žilvinas Šilėnas. Klausimas tik, kuri partija nuoširdžiai su tuo kovojo ir geriausiai tai sugebėjo ištransliuoti rinkėjams?
Viena didžiausių liberalių partijų bėdų – inertinė gravitacija į politinį centrą ar netgi kairę. „Vienam jau ir valdiškos įmonės visai nieko, ir mokesčių kėlimas nieko tokio“, – nuogąstavo Ž. Šilėnas. Esą susidaro įspūdis, kad jos nevertina savo rinkėjų ir medžioja kitus, o tai – didelė klaida. Politinis centras yra perpildytas ir ten liberalios jėgos neturi jokio pranašumo. „Jei jos pradeda atrodyti kaip jaunesni konservatoriai ar socialdemokratai, liberalų rinkėjai į rinkimus paprasčiausiai neina. O konservatorių ar socialdemokratų šalininkai už liberalus vis tiek nebalsuoja“, – aiškino jis.
Kita vertus, liberalai niekuomet nelaimi rinkimų, nes visus populiariausius elementus nusikopijavo ir į savo rinkimų programas susidėjo kone visos partijos. O liberalai per mažai kovoja už tai, ko nori ekonomiškai liberalus rinkėjas.
Liberalioms partijoms nepalanki ir parlamento rinkimų sistema. „Žvelgdami į praėjusių Seimo rinkimų rezultatus matome, kad liberalų rinkėjus skirtingomis proporcijomis pasidalys trys partijos: LRLS, Laisvės partija ir A. Zuoko vadovaujami liberalai“, – IQ sakė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius A. Krupavičius.
Proporcinėje sistemoje, kai rinkimų aktyvumas viršija 50 proc., 5 proc. slenkstį siekiančiai peržengti partijai reikia surinkti kiek daugiau nei 60 tūkst. balsų. Būtent tiek R. Šimašiaus vadovaujamas visuomeninis komitetas sulaukė kovo mėnesį vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose Vilniuje. Politologas prognozuoja, kad to, turint galvoje rinkimų aritmetiką, nepakaks, norint peržengti 5 proc. rinkimų slenkstį.
Toks pat scenarijus gresia ir Liberalų sąjūdžiui, turint galvoje tai, kad rinkimuose greičiausiai dalyvaus ir A. Zuoko judėjimas, ir tai, kad didelę dalį potencialių liberalų rinkėjų gali persivilioti ir konservatoriai. „Turėsime tris su puse liberalių partijų, konkuruosiančių dėl tų pačių rinkėjų balsų, – sakė VDU profesorius ir pridūrė, kad jų skaičius taip pat ribotas: – Jei bent dvi liberalios partijos rinkimų slenkstį ir peržengs, tai joms užtikrins po penkis mandatus parlamente. Tad iš esmės liberalių partijų atstovavimas Seime menkai pasikeistų.“
Laisvės partijos pasaulyje
Ukrainos laisvės partija „Svoboda“
1991 m. įkurta partija deklaruoja radikaliai dešinei priskiriamas idėjas, kai kurių vertinimu, yra fašistinė, antisemitinė jėga. 2012 m. šalies parlamento rinkimuose iškovojo 37 vietas, 2014 m. – tik šešias, o šių metų liepą į parlamentą išvis nepateko. Norintys tapti partijos nariais turi įrodyti savo ukrainietišką kilmę. Keli organizacijos nariai yra sulaukę kaltinimų dėl bandymų sunaikinti komunistų eros monumentus. Partijos lyderis Olehas Tiahnybokas Rusiją laiko didžiausia grėsme Ukrainai. Partija nepritaria abortams ir seksualinių mažumų teisėms.
Austrijos laisvės partija
Šeštajame dešimtmetyje įkurta partija laikoma dešiniojo sparno, populistine jėga. 2017 m. rinkimuose Austrijos laisvės partija gavo 26 proc. balsų. Vietą valdančiojoje koalicijoje iškovoti, apžvalgininkų vertinimu, padėjo prieš politinį elitą ir imigrantus nukreipta populistinė retorika. Oponentai partiją smerkia vadindami jos narius rasistais, islamofobais ir antisemitais. Ne kartą dėl itin glaudžių santykių su Rusija kritikuota politinė jėga abejones dėl reputacijos sustiprino šių metų gegužę, kai žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie partijos lyderio Heinzo Christiano Strache’s ketinimus neva Rusijos oligarcho dukterėčios žinion perduoti vienos didžiausių Austrijos žiniasklaidos priemonių kontrolę.
Ontarijo laisvės partija
Vienoje Kanados provincijų veikianti politinė jėga įsteigta dar 1984 m. Jos ideologija remiasi objektyvizmo dėsniais ir sekuliarizmu, pabrėžiama absoliuti individo teisė į privačią nuosavybę, tikima, kad valdžios tikslas yra saugoti pasirinkimo laisvę, o jos sprendimai turi būti racionalūs ir logiški. Partija niekuomet neturėjo atstovų parlamente – 2014 m. surinko vos 0,26 proc. rinkėjų balsų. Naujoje partijos politinėje programoje skiriamas nemenkas dėmesys klimato kaitos, žaliosios energetikos, akademinės laisvės, biudžeto klausimams.
Nyderlandų laisvės partija
20 vietų Nyderlandų atstovų rūmuose turinti ir antra pagal parlamentarų skaičių politinė jėga buvo įkurta 2006 m. Jos lyderis ir įkūrėjas Geertas Wildersas – itin nevienareikšmiškai vertinama Nyderlandų politinė figūra, tvirtai deklaruojantis nacionalistines pažiūras. Dėl to kelis kartus buvo apkaltintas kitų tautybių atstovų diskriminacija. Nyderlandų laisvės partija populistine laikomoje programoje jungia konservatyvias, liberalias, dešinės ir kairės pažiūras. Pasisako už Nyderlandų pasitraukimą iš ES.
Amerikos laisvės partija
2010 m. įkurta politinė jėga remiasi baltuoju nacionalizmu, vertinama kaip įkurta tam, kad atsakytų į dešiniųjų rinkėjų nusivylimą buvusio šalies prezidento Baracko Obamos politika. Po 2016 m. prezidento rinkimų savo įvaizdį Amerikos laisvės partija šiek tiek sušvelnino ir prisistato kaip Donaldo Trumpo politiką palaikanti konservatyvių pažiūrų politinė jėga. Tačiau politikos apžvalgininkai ją vis tiek laiko nacionalistine, antisemitizmą deklaruojančia partija.
Šri Lankos laisvės partija
Tai viena didžiausių ir geriausiai žinomų partijų šalyje. Prieš 68 metus įkurta partija dabar turi 41 vietą iš 225 Šri Lankos parlamente, daugiau kaip pusę visų atstovų provincijos tarybose, jos remiami prezidentai šaliai vadovavo keturias kadencijas iš eilės 1994–2015 m. Ši politinė jėga vertinama kaip siekianti įgyvendinti socialistinę ir progresyvią darbotvarkę, dažnai siejama su didžiausiai Šri Lankos etninei grupei sinhalams atstovaujančiomis nacionalistinėmis jėgomis.
Egipto laisvės partija
2011 m. įkurtos partijos narių daugumą sudaro buvę Nacionalinės demokratų partijos, paleistos po tais pačiais metais įvykusios Egipto revoliucijos, atstovai. 2012-ųjų rinkimuose Egipto laisvės partija sulaukė 1,9 proc. rinkėjų balsų ir šiuo metu turi tris narius 568 vietų parlamente. Egipto laisvės partija apibūdinama kaip liberali, populistinė jėga.
