Meniu
Prenumerata

sekmadienis, birželio 16 d.


SOLIDARUMO MOKESTIS
Liberalų sąjūdis neketina palaikyti bankų solidarumo mokesčio, Laisvės partija susilaikys
BNS
ELTA
Marius Morkevičius/ELTA
A. Armonaitė, V. Čmilytė-Nielsen.

Valdančiosios koalicijos partnerė Liberalų sąjūdžio frakcija neketina palaikyti ketvirtadienį Seime planuojamo svarstyti Vyriausybės siūlymo įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, sako Liberalų sąjūdžio lyderė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Frakcijoje apsitarėme, kad planuojame nepalaikyti bankų solidarumo mokesčio. Aš esu ne kartą sakiusi viešai, kad pats principas liberalams nėra priimtinas, kuomet valstybė apsisprendžia, pasirenka, kuriam sektoriui, valstybės nuomone, sekasi pernelyg sėkmingai ir jį apmokestina“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Manytume ir aš manau, kad toks principas nėra teisingas, todėl palaikyti šio banko solidarumo mokesčio neplanuojame, nepaisant to, kad pripažįstame, kad tikslas finansuosi gynybos infrastruktūrą yra labai kilnus ir vertas“, – pridūrė Seimo pirmininkė.

A. Armonaitė: „laisviečių“ pozicija dėl bankų solidarumo įnašo skeptiška – susilaikysime

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtina, kad „laisviečių“ pozicija dėl bankų solidarumo įnašo yra skeptiška ir dėl įstatymo projekto bus susilaikoma. Ji akcentuoja neigiamą įtaką investicinei aplinkai ir bankų konkurencingumui šalyje.

„(Pozicija – ELTA) Skeptiška, susilaikysime. Yra keletas problemų su šiuo projektu. Pirmas dalykas, tai nėra aiškumo ar neatsiguls ant bankų klientų pečių našta, kuri papildomai yra šiems rinkos žaidėjams uždedama. Antras dalykas, Lietuvoje yra tikrai maža bankų konkurencija ir dėl to iš dalies kartais yra ne tokios palankios sąlygos Lietuvos žmonėms naudotis bankais. Mažai konkurencijos, didelė koncentracija, norime įsileisti daugiau rinkos žaidėjų, tai ta investicinė aplinka turi būti stabilesnė“, – antradienį Seime žurnalistams teigė A. Armonaitė.

„Visai neseniai 20 proc. pelno mokestis tik išskirtinai bankams pritaikytas, dabar šis solidarumo įnašas neprisideda prie jurisdikcijos stabilumo, o stabilumas yra pagrindinis argumentas investuotojams ateiti“, – pažymėjo ji.

Politikė akcentavo, kad blogai yra ir tai, jog įnašą planuojama taikyti atbuline data ir tai kelia klausimų dėl teisėkūros.

„Suprantu, kad bus atbuline data taikomas šis įnašas. Jeigu Seimas priimtų, nuo sausio 1 d. (kitų metų – ELTA) įsigalioja, bet už 2023 metus, tai yra klausimų dėl teisėkūros. Manau, kad galime geriau. Dėl šių pagrindinių argumentų ir nepalaikysime“, – tikino „laisvietė“.

A. Armonaitė aiškino, kad yra ir kitų būdų, kaip galima kalbantis su bankais kviesti juos būti labiau solidariais.

„(Galima – ELTA) kviesti juos persvarstyti maržų politiką Lietuvos klientų atžvilgiu. Šie konkrečiai pinigai, jeigu Seimas pritartų tokiam mokesčiui, vienintelė gynybos infrastruktūra yra pateisinama, kaip ta sritis, kurią galima finansuoti“, – sakė Laisvės partijos pirmininkė.

Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektu Vyriausybė siūlo įvesti įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Mokestis siūlomas šiemet šalies bankams, tikėtina, uždirbsiant ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes bankai pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.

Tokiu būdu, norėdami susimažinti įnašą valstybei, bankai būtų skatinami didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas. Įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 procentų.

Iš įnašo surinktos lėšos – apie 410 mln. eurų – būtų skirtos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros projektams finansuoti.

2023 04 20 11:20
Spausdinti