Julius Kalinskas/ELTALietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai Arvydas Anušauskas bei Borisas Pistorius pasirašė veiksmų planą dėl brigados dislokavimo Lietuvoje.
„Tai istorinis sprendimas – ir Lietuvai, ir Vokietijai. Jis labai reikšmingai padidins gynybinį potencialą, stiprins NATO atgrasymą ir kolektyvinę gynybą“, – pirmadienį Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė A. Anušauskas.
„Šiandienos vizitas nėra eilinis vizitas užsienyje. Šiandien prasideda itin svarbus etapas (...) ir turiu pasakyti – iš pastarųjų mėnesių patirties, tai naujas etapas mūsų šalių draugystei“, – kalbėjo B. Pistorius.
Kitų metų pabaigoje – suformuotas perdislokavimo elementas
Šiuo metu šalyje jau yra dislokuotas vokiečių brigados vadovavimo elementas. Pasak A. Anušausko, kitų metų pavasarį į šalį atvyks pradinė brigados komanda, o iki 2024 m. pabaigos bus suformuotas perdislokavimo elementas.
„Pradinis Vokietijos brigados perkėlimo į Lietuvą etapas jau yra prasidėjęs. Jau kitų metų pavasarį į šalį atvyks pradinė komanda ir iki metų pabaigos ji išaugs iki brigados perdislokavimo elemento, įsikursiančio Vilniuje“, – aiškino A. Anušauskas.
„2025-2026 m. vyks pagrindinis brigados vienetų perkėlimas. Siektina, kad per šį laikotarpį persikeltų pagrindiniai vienetai“, – kalbėjo jis.
Ministras A. Anušauskas pažymėjo, kad brigados perkėlimo darbai jau vyksta. Jis taip pat priminė, kad didžioji dalis vokiečių karių bus dislokuoti Rūdninkų kariniame poligone bei Rukloje. Be to, tęsė jis, numatoma įkurti ir papildomų objektų, susijusių su logistiniais brigados aspektais.
Tuo metu karių šeimos, akcentavo A. Anušauskas, apsigyvens Kaune ir Vilniuje.
„Pasirūpinsime, kad jiems būtų sudarytos sąlygos gauti švietimo, sveikatos ir kitas paslaugas gimtąja kalba, o antrosios karių pusės turėtų galimybę įsilieti į darbo rinką“, – patikino jis.
A. Anušauskas taip pat priminė, kad Vokietijos brigados perkėlimo į Lietuvą klausimą atidžiai koordinuos praėjusią savaitę sudaryta komisija Vyriausybėje, vadovaujama premjerės Ingridos Šimonytės.
Pilnas operacinis pajėgumas – 2027 m. pabaigoje
Tuo metu 2027 m. pabaigoje Vokietijos brigada turėtų būti pasiekusi pilną operacinį pajėgumą.
ELTA primena, kad 2022 m. vasarą Vokietija įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.
Visgi ilgą laiką Lietuvoje tęsėsi intensyvios diskusijos dėl šio Berlyno pažado. Politikai nesutarė, ar reikėtų spausti Vokietiją, kad ši tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti nuolatiniu režimu dislokuota Vokietijos karių brigada. Politikai taip pat neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių paskelbtą komunikatą.
Debatus paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“.
Visgi, vasaros pradžioje B. Pistoriusas pareiškė, kad Berlynas pasirengęs visam laikui dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą.
Vėliau pranešta, kad šalys ketina pasirašyti dvišalį susitarimą dėl karių perkėlimo veiksmų plano.
Vokietijos gynybos ministerija paskelbė, kad į Lietuvą bus siunčiami 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas, dislokuotas Oberfichtacho mieste pietų Vokietijoje, ir 203-iasis šarvuotasis batalionas, dislokuotas Augustdorfe vakarų Vokietijoje.
Planuojama, kad pirmasis šarvuotosios brigados padalinys ir organizacinis štabas į Lietuvą atvyks 2024 metais, o didžioji brigados dalis bus perkelta iki 2026 m.
