Julius Kalinskas/ELTABritų ekonomikos, politikos, finansų ir verslo leidinio „The Economist“ tyrimų ir analizės padalinys „The Economist Intelligent“ publikavo kasmetinį pasaulio valstybių demokratijos indeksą. Naujausi šios tyrimų bendrovės duomenys rodo, kad Rytų Europos regione, 2022 metais Lietuva išlaikė 5 vietą. Pasaulyje, iš 165 valstybių ir dviejų teritorijų, kurias vertino The Economist Intelligent“ analitikai, Lietuva pakilo per vieną vietą ir šiuo metu yra 39, rašoma Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pranešime.
Pranešime nurodoma, kad 2022 m. Lietuvos rinkimų procesas ir pliuralizmas išliko stabilus ir yra įvertintas 9,58 balo iš 10. Mūsų regione tai yra aukščiausias rinkimų proceso ir pliuralizmo įvertinimas. Tokį patį indeksą taip pat turi Estija, Čekija, Slovėnija, Latvija ir Slovakija.
Vertinant šalies rinkimų procesą ir pliuralizmą kitų pasaulio regionų kontekste, pagal savo balą Lietuvos rinkimų procesas lygiuojasi su Švedija, Šveicarija, Nyderlandais, Jungtine Karalyste, Vokietija, Prancūzija, Pietų Korėja, Izraeliu ir kt., pažymi VRK.
Remiantis ekspertų tyrimo apžvalga, bendras Lietuvos demokratijos indeksas – 7,31 balo iš 10.
Demokratijos indeksas rodo, kad iš visų šalies kriterijų geriausiai vertinamas Lietuvos rinkimų procesas ir pliuralizmas (9,58 balo). Šis rodiklis stipriai kilsteli bendrąjį mūsų valstybės demokratijos indeksą. Pakankamai aukšto įvertinimą gavo ir pilietinės laisvės Lietuvoje (8,82 balo).
Kiek žemesni vertinimai skirti Vyriausybės veiklai (6,43 balo), politiniam dalyvavimui (6,11 balo) ir politinei kultūrai (5,63 balo), nurodoma pranešime.
VRK primena, kad 2021 m. Lietuva buvo įvertinta 7,18 balo ir užėmė 40 vietą pasaulio valstybių reitinge. 2020 m. turėjo 7,13 balo ir 42 vietą. 2019 m. valstybei buvo skirtas 7,50 balų įvertinimas ir 37 vieta. 2018 m. Lietuva taip pat buvo gavusi 7,50 balo ir užėmė 36 vietą. Aukščiausias demokratijos lygis mūsų šalyje buvo 2013–2015 metais ir siekė 7,54 balus.
Kaip ir anksčiau, taip ir 2022 m., Lietuva pagal šį demokratijos indeksą yra priskiriama „demokratijos su trūkumais“ kategorijai. Šiai kategorijai priskiriamos šalys, turinčios laisvus ir sąžiningus rinkimus. Jose gerbiamos pagrindinės pilietinės laisvės, tačiau esama trūkumų sprendžiant demokratijos problemas, tokias kaip neišvystyta politinė kultūra ir nedidelis politinis dalyvavimas, rašoma pranešime.
Aukščiausią demokratijos indeksą turinčių šalių dešimtuke yra Norvegija (9,81 balo), Naujoji Zelandija (9,61 balo), Islandija (9,52 balo), Švedija (9,39 balo), Suomija (9,29 balo), Danija (9,28 balo), Šveicarija (9,14 balo), Airija (9,13 balo), Nyderlandai (9 balai) ir Taivanas (8,99 balo).
Apžvelgiant kaimyninių valstybių demokratijos indeksus, aukščiausią vietą užima Estija, išlaikiusi 27 vietą (7,96 balo), Latvija išsilaikiusi 38 vietoje (7,37 balo), Lenkija pakilusi per penkias pozicijas į 46 vietą (7,04 balo), Rusija nukritusi per 22 pozicijas į 146 vietą (2,28 balo), Baltarusija nusileidusi per 7 pozicijas į 153 vietą (1,99 balo).
