Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, gegužės 30 d.


ŽINIASKLAIDA
Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse pakilo į septintąją vietą
BNS
Freepik

Lietuva šiųmetiniame pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse pakilo dvejomis pozicijomis – iš devintosios į septintąją vietą, trečiadienį skelbia „Reporteriai be sienų“ (RSF).

Nepaisant pokyčių indekse, RSF skelbiami vertinimo motyvai per metus iš esmės nepakito. Organizacija pabrėžia, kad nepaisant teisinės sistemos trūkumų, finansinių problemų ir įtampos su valdžios institucijomis, žurnalistai dirba palyginti „palankiomis sąlygomis“. Vis dėlto atkreipiamas dėmesys į visus nustebinusius „aršius žodinius išpuolius“ prieš žiniasklaidą COVID-19 pandemijos kontekste.

Pažymima, kad žiniasklaidoje ir toliau dominuoja Nacionalinis transliuotojas LRT bei pagrindinės komercinės žiniasklaidos grupės TV3 bei LNK, tačiau pastebima, jog dalis internetinės žiniasklaidos priemonių orientuojasi į tiriamąją žurnalistiką, taip pritraukdamos jaunesnės auditorijos dėmesį.

Vertinant žiniasklaidos santykį su valdžios institucijomis, atkreipiamas dėmesys, kad „valdžios ir žurnalistų santykiai pasižymi įtampa, kuri didėja su kiekviena nauja krize“, politiniai išpuoliai prieš žurnalistus buvo reti, tačiau žiniasklaida vis dar „ganėtinai dažnai“ susiduria su atsisakymu teikti informaciją be paaiškinimų.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad žiniasklaidos priežiūros institucijos yra „gana laisvos“ nuo politinio spaudimo, išskyrus LRT tarybą, kurios narius deleguoja politikai.

RSF pažymi, kad teisinė bazė stokoja aiškumo ir ne visuomet „padeda apsaugoti žurnalistų teises“.

„Joje yra savireguliacijos elementų, kuriuos įgyvendina asociacija, teisės aktais įgaliota spręsti etikos klausimus. Dalis profesijos atstovų kvestionuoja jos ypatingą vaidmenį. Teismai kartais teikia pirmenybę privačių duomenų apsaugai, o ne žiniasklaidos laisvei“, – komentuodama teisinę bazę pažymi RSF.

Ataskaitoje taip pat įvertinta, jog žiniasklaidos verslui sunkiai atsigaunant po COVID-19 pandemijos, vietos žurnalistika „buvo suluošinta sistemiškai mažo finansavimo“, o ateiti naujiems dalyviams, anot RFF, yra sudėtinga dėl intensyvios konkurencijos ir mažos rinkos, tačiau pastebima, jog korupcija žiniasklaidoje mažėja.

Lietuva aplenkė kaimynus

Kaip ir ankstesniais metais, reitingo viršūnėje dominuoja Skandinavijos valstybės. Pirmoje vietoje atsidūrė Norvegija, antroje – Airija, trečioje – Danija, ketvirtoje – Švedija, penktoje – Suomija, šeštoje – Nyderlandai.

Į aštuntą poziciją nukrito Estija, ji 2022-aisiais buvo ketvirtoje vietoje.

„Nors žiniasklaidos laisvė užtikrinama teisiniu ir politiniu lygmenimis, žurnalistai susiduria su savicenzūros rizika dėl teisės aktų, nukreiptų prieš šmeižtą, ir kibernetinių patyčių“, – pažymi RSF.

Savo ruožtu, Latvija iš 22 vietos pakilo į 16-ąją. Teigiama, jog šioje valstybėje žurnalistai dirba gana laisvoje ir saugioje aplinkoje, tačiau patikimos informacijos prieinamumas, ypač rusakalbiams gyventojams, yra rimta problema.

Tuo metu karą Ukrainoje pradėjusi Rusija užima 164 vietą, Baltarusija – 157-a.

Vis dėlto pati prasčiausia situacija, kaip teigia RFS, išlieka Šiaurės Korėjoje, užimančioje paskutiniąją vietą indekse, taip pat – Kinijoje (179 vieta). Blogiausiųjų penketuke rikiuojasi ir Vietnamas (178), Iranas (177) bei Turkmėnistanas (176)

Paryžiuje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija kaip ir kasmet tyrime iš viso įvertino 180 šalių.

2023 05 03 11:10
Spausdinti