FreepikPraėjusio amžiaus pabaigoje savižudybių piką išgyvenusi Lietuva pagerino padėtį, bet iš gyvenimo savo noru pasitraukusių žmonių dalis vis dar du kartus didesnė nei ES vidurkis. Neaiškių ir nepatikslintų mirties priežasčių rodiklis mūsų šalyje yra pusantro karto didesnis nei ES vidurkis, dalis jų taip pat gali būti savižudybės. Pasaulio banko duomenimis, 2019 m. savižudybių rodiklis Lietuvoje buvo 23,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ES vidurkis – 11,3.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą savižudybių rodikliai Lietuvoje buvo du kartus mažesni nei dabar, o pirmoji banga pradėjo kilti per sovietų okupaciją, antroji, dar aukštesnė, atkūrus Nepriklausomybę. Panašios tendencijos fiksuotos Latvijoje ir Estijoje.
1995 m. Lietuvoje savo gyvenimą nutraukė 1661 žmogus – 100 tūkst. gyventojų teko 45,6 savižudybės. Nuo šio amžiaus pradžios savižudybių rodiklis Lietuvoje krito kone perpus, tačiau iš autsaiderės pozicijų šaliai išsivaduoti sunku, nes padėtis gerėja visose Europos šalyse. Visgi ir šiuo laikotarpiu būta nuosmukių – per 2008–2011 m. ekonomikos krizę ir 2013-aisiais po garsaus aktoriaus savižudybės.
Vyrai žudosi dažniau nei moterys – Lietuvoje net keturis kartus. Tai pasaulinė tendencija, ryškiai matoma Rytų Europos šalyse. Manoma, jog tam įtakos turi įsisenėję stereotipai, kad vyrai negali pripažinti sunkumų, slopina emocijas, ypač jautriai reaguoja į ekonomines problemas. Per 2008 m. krizę savižudybių skaičius išaugo daugelyje pasaulio valstybių, Lietuvoje pokytis buvo vienas didžiausių. Labiausiai per krizę ir po jos savižudybių skaičius padidėjo jaunų ir vidutinio amžiaus asmenų (15–44 metų), ypač vyrų, grupėje.
