Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gegužės 25 d.


UŽSIENIO POLITIKOS LABIRINTAI
Lietuva remia D. Grybauskaitės kandidatūrą į NATO vadovus, bet jos neteikia?
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
BNS foto
Dalia Grybauskaitė.

Prieš pusmetį pasidžiaugęs, kad buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė minima tarp kandidatų į NATO generalinius sekretorius, Vilnius, regis, primiršo šią idėją. Užsienio reikalų ministerija slepiasi už konfidencialumo skraistės.

Dar pernai liepos mėnesį Lietuvoje su džiaugsmu sutiktas įtakingo Briuselio leidinio Politico.eu pranešimas, kad tarp pagrindinių kandidatų į naujus NATO vadovus minima D. Grybauskaitė.

„Kuo daugiau lietuviškų pavardžių mes girdėsime panašiuose kontekstuose, tuo Lietuvai bus geriau. Jau nekalbant apie tai, kad, jei prezidentė D. Grybauskaitė užimtų tokią poziciją, tai būtų didžiulis laimėjimas Lietuvai, ir visos institucijos Lietuvoje yra suinteresuotos ir turi dėti pastangas, kad toks pasiūlymas ir būtų realizuotas“, – liepos mėnesį „Žinių radijui“ sakė prezidento vyriausiasis patarėjas vidaus politikai Povilas Mačiulis.

Praėjo daugiau nei pusmetis ir net pranešta, kad nuo 2014 m. NATO vadovaujantis Jensas Stoltenbergas paskirtas naujuoju Norvegijos centrinio banko vadovu, todėl birželio mėnesį išties Aljanso valstybės turės sutarti dėl naujojo generalinio sekretoriaus, tačiau iš Vilniaus jokių ženklų.

Kol kas man tikrai neteko girdėti, kad kažkas pradėjo planingą kampaniją. Gal ji pradėta labai tyliai ir gal reikia tyliai, bet aš nieko negirdėjau.

„Ne man klausimas, jeigu Vilnius priims sprendimą, atitinkamai mes su tuo sprendimu dirbsime ir bandysime dėl mūsų kandidatūros. Kol kas ko nors labai konkretaus, formalaus ir galutinio apsisprendimo neturime“, – prieš porą savaičių IQ teigė ambasadorius Deividas Matulionis, Lietuvos atstovybės NATO vadovas.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos, NATO generalinio sekretoriaus skyrimas nėra formalizuotas procesas. Tradiciškai NATO generaliniu sekretoriumi 4 metų laikotarpiui paskiriamas aukšto rango politinis pareigūnas iš kurios nors europinės NATO šalies. Ieškant visoms šalims narėms tinkamo kandidato vyksta neformalūs pokalbiai ir derybos. Šio neformalaus proceso metu tik pasiekus konsensusą, sprendimas formaliai priimamas Šiaurės Atlanto taryboje.

Prezidentūra IQ informavo, kad „šalies vadovas remia prezidentės D. Grybauskaitės kandidatūrą tapti naująja NATO generaline sekretore. Dėl kandidatų Aljanse šiuo metu vyksta neformalios diskusijos, kurių nekomentuosime“.

Vis dėlto nei prezidentūra, nei Užsienio reikalų ministerija neatsakė, ar buvo imtasi konkrečių veiksmų arba bent atsiklausta pačios D. Grybauskaitės, ar ji norėtų užimti šį postą.

„Kaip jau minėjome, ieškant visoms NATO narėms tinkamo kandidato vyksta neformalios derybos. Jų metu siekiama apsaugoti visų kandidatūrų privatumą ir pokalbių konfidencialumą, todėl Užsienio reikalų ministerija neturi galimybės šių klausimų komentuoti“, – IQ teigė Užsienio reikalų ministerija.

Buvęs užsienio reikalų ministras, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis, kuris dar rudenį viešai skatino Lietuvos institucijas padaryti viską, kad D. Grybauskaitė taptų NATO vadove, irgi teigė, kad jokių veiksmų šia linkme iš institucijų nemato.

„Kol kas man tikrai neteko girdėti, kad kažkas pradėjo planingą kampaniją. Gal ji pradėta labai tyliai ir gal reikia tyliai, bet aš nieko negirdėjau“, – IQ teigė jis.

A. Ažubalis iki šiol mano, kad D. Grybauskaitė turi geras galimybes tapti NATO generaline sekretore: „Rytų atstovo dar nebuvo – geografinis principas nesubalansuotas. Kartu dar nė karto nebuvo moters vadovės. Tai jau du pliusai. Trečias dalykas – žmogus turi būti žinomas, pasižymėjęs kažkuo, vadovavęs valstybei, o šiuo atveju dar ir buvusi ES komisarė. Tai yra visos galimybės bandyti.“

Kažkaip pastaruoju metu užsienio politikos klausimais norėčiau platesnės diskusijos ir intensyvesnių apsikeitimų nuomonėmis valstybėje.

Pasak buvusio ministro, tam pasiekti turi būti koordinuotos, intensyvios valstybės pastangos, bet jis teigia nežinantis, ar išvis buvo priimtas sprendimas siūlyti savo kandidatą į NATO: „Aš to kol kas nežinau, todėl negaliu pasakyti. Gal iš anksto buvo atsisakyta, o gal ji pati atsisakė.“

Kartu politikas pabrėžė, kad „kažkaip pastaruoju metu užsienio politikos klausimais norėčiau platesnės diskusijos ir intensyvesnių apsikeitimų nuomonėmis valstybėje“.

Užsienio žiniasklaida jau seniai spekuliuoja galimų kandidatų į NATO generalinius sekretorius pavardėmis. Kaip minėta, Politico.eu paminėjo šias kandidatūras: buvusias prezidentes Kolindą Grabar-Kitarović iš Kroatijos ir D. Grybauskaitę bei tuometinę Estijos vadovę Kersti Kaljulaid, taip pat buvusią Didžiosios Britanijos premjerę Theresą May, buvusią ES diplomatijos vadovę Federicą Mogherini, buvusį Italijos vyriausybės vadovą Enrico Lettą, Nyderlandų ministrą pirmininką Marką Rutte ir Belgijos diplomatijos vadovę Sophie Wilmes.

Vasario pradžioje naujienų agentūra DPA savo „Twitter“ paskyroje pranešė, kad naujieji kandidatai į NATO generalinius sekretorius, dėl kurių tariasi 30 Aljanso narių, yra šie: Th. May, M. Rutte, F. Mogherini, Estijos premjerė Kaja Kallas ir Rumunijos prezidentas Klausas Iohannis. Įtakingas britų leidinys „The Times“ nurodė, kad pagrindinis kandidatas pakeisti J. Stoltenbergą gali būti Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace’as.

„Tų pavardžių visokių atsiranda, gal kuris iš jų taps, o gal ir ne. Tai daugiau spaudos intriga, realiai dar niekas neprasidėjo. Tikrai, patikėkite“, – tuomet komentavo Lietuvos nuolatinis atstovas NATO ambasadorius D. Matulionis.

Trečiadienį–ketvirtadienį vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime taip pat esą nediskutuota apie naująjį Aljanso vadovą, nes visas dėmesys buvo skirtas Rusijai ir situacijai aplink Ukrainą.

„Tikrai šiandien daug svarbesni klausimai, kas vyksta aplinkui Ukrainą, kas vyksta Baltarusijoje“, – į IQ klausimą atsakė krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius, kuris NATO gynybos ministrų susitikime pavadavo susirgusį ministrą Arvydą Anušauską.

2022 02 21 05:57
Spausdinti