Lietuvos gynybos pareigūnai apsisprendė pirkti norvegiškas vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas NASAMS. Daugiau nei 100 mln. eurų pirkinys turėtų užlopyti vieną iš didžiausių Lietuvos gynybos spragų.

„Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų taryba pritarė įsigijimui, sutartis bus pasirašoma po dviejų savaičių“, – BNS sakė krašto apsaugos ministro atstovė spaudai Vita Ramanauskaitė. Sutarties kainos ji nekomentavo. Šią savaitę paskelbtame valstybės biudžeto projekte numatoma, kad per trejus artimiausius metus vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemai įsigyti ir modernizuoti iš viso bus skirta 122 mln. 379 tūkst. eurų, maždaug po lygiai 2018, 2019 ir 2020 metais. Anksčiau skelbta, kad Lietuvos kariuomenė šia sistema turėtų būti aprūpinta iki 2020 metų. Oro gynyba yra viena iš silpniausių Baltijos šalių vietų karine prasme. Lietuva, Latvija ir Estija šiuo metu turi tik trumpojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas, jos siekia 3–5 kilometrus. Norvegiškos raketos galės skrieti keliasdešimt kilometrų ir numušti taikinius 15 kilometrų aukštyje.

Oro gynyba yra viena iš silpniausių Baltijos šalių vietų karine prasme. Lietuva, Latvija ir Estija šiuo metu turi tik trumpojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas, jos siekia 3–5 kilometrus. Norvegiškos raketos galės skrieti keliasdešimt kilometrų ir numušti taikinius 15 kilometrų aukštyje.

Siekiant iš esmės užtikrinti oro erdvės apsaugą, trečiajame etape Baltijos šalims reikėtų ilgojo nuotolio gynybos sistemų skydo, tokio kaip raketos „Patriot“. Šią vasarą JAV šias raketas Lietuvoje pirmą kartą dislokavo pratyboms. Gynybos pareigūnai svarsto galimybę, kad Lietuvos oro erdvę galėtų dengti „Patriot“ sistemos, kurias planuoja įsigyti Lenkija. Lietuvos gynybos biudžetas kitąmet pirmą kartą turėtų pasiekti NATO standartą – 2 proc. bendrojo vidaus produkto, tai yra 873 mln. eurų. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.