ScanpixTurkija siūlo Lietuvai įsigyti puikiai Karabacho kare, Libijoje ir Sirijoje prieš rusišką karinę techniką pasirodžiusius „Bayraktar“ bepiločius? Apie tai užsiminė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Jis NATO viršūnių susitikimo išvakarėse, sekmadienį vakare, susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Tiesa, po susitikimo apsiribota sausais pareiškimais ir abipuse padėka.
Tačiau pirmadienį, jau pasibaigus NATO lyderių susitikimui, prezidentas G. Nausėda daugiau papasakojo apie diskusijas su Turkijos vadovu. Jis neslėpė, kad ne visada Vilniaus ir Ankaros požiūriai sutampa, tačiau esą pokalbis buvo turiningas ir naudingas.
„Buvo kalbėta apie tai, kad Turkija gali pasiūlyti tam tikrų priemonių, ginkluotės, kuri turėtų būti įdomi kitiems NATO partneriams arba sąjungininkėms. Tačiau aš iš karto atsakiau, kad šiandien tai kol kas specialistų diskusijų klausimas ir sprendimų mes kol kas nesame pasirengę priimti. Tai manau, kad tos diskusijos gali vykti toliau“, – žurnalistams NATO būstinėje kalbėjo prezidentas.
IQ paprašytas patikslinti, ar kalbėta būtent apie visame pasaulyje pagarsėjusius bepiločius, G. Nausėda atsakė: „Aš negaliu dabar atsakyti į šį klausimą, nes tai yra konkretika, kurios konfidencialumas turi būti garantuotas.“
ScanpixSekmadienį taip pat su R. T. Erdoganu susitikęs Latvijos prezidentas Egilis Levitas neslėpė, kad kalbėta apie ginkluotę.
„Sutikome bendradarbiauti gynybos sektoriuje ir dėl investicijų į naujas technologijas“, – parašė jis savo „Twitter“ paskyroje.
Gegužės pabaigoje Lenkija pasirašė su Turkija susitarimą dėl Lenkijos 24 „Bayraktar TB2“ bepiločių pirkimo. Pirmi šeši dronai Lenkijos kariuomenę pasieks 2022 m.
2020 m. Ukraina įsigijo šešis turkiškus bepiločius, o dar 42 gaminsis pati pagal licenziją sutartį su kompanija „Bayraktar“.
„Bayraktar“ bepiločiai patraukė pasaulio dėmesį Sirijoje ir Libijoje, kur jie buvo panaudoti turkų prieš Rusijos remiamas pajėgas. Turkai juos taip pat naudoja prieš kurdus. Vis dėlto didžiausios šlovės „Bayraktar“ susilaukė per pernai įvykusį Kalnų Karabacho karą. Jais pasinaudodami azerbaidžaniečiai sutriuškino Armėnijos pajėgas, kurios rėmėsi sovietine ar Rusijos gamybos ginkluotę.
