Meniu
Prenumerata

sekmadienis, birželio 16 d.


LAIMĖS INDEKSAS
Lietuva – tarp laimingiausių pasaulyje: tapome turtingi ir norintys dalytis, bet yra kur tobulėti
IQ
Unsplash
Suomiai yra laimingiausi pasaulyje.

Lietuva pirmą kartą pateko tarp dvidešimties laimingiausių šalių pasaulyje, teigiama pirmadienį paskelbtoje Pasaulio laimės ataskaitoje.

Per pastaruosius šešerius metus Lietuva stabiliai kilo iš 52 vietos 2017 m. į 20 vietą naujausiame sąraše. Kitos Baltijos šalys užima žemesnes pozicijas: Estija – 31, Latvija – 41. Lietuva lenkia net Prancūziją – šių metų ataskaitoje ji iškrito iš pirmojo dvidešimtuko ir užėmė 21 vietą.

Johnas Helliwellas, vienas Pasaulio laimės ataskaitos autorių, interviu CNN sakė, kad Vidurio ir Rytų Europos šalys kopia į viršų, nes tikriausiai normalizavosi po 1990 m. įvykusių permainų ir bėgant metams jaučiasi geriau įtvirtinusios savo naują tapatybę.

Tyrėjai teigė, kad žmonių laimės vertinimas išliko „nepaprastai atsparus“ nepaisant COVID-19 pandemijos, o 2020–2022 m. pasauliniai vidurkiai yra tokie pat aukšti kaip ir prieš pandemiją, 2017–2019 m.

„Reitingų pokyčiai buvo ilgalaikių tendencijų tęsinys, pavyzdžiui, trijų Baltijos šalių reitingų augimas. Net ir šiais sunkiais metais teigiamos emocijos išliko dvigubai dažnesnės nei neigiamos, o teigiamo socialinio palaikymo jausmas – dvigubai stipresnis nei vienišumo jausmas“, – teigė J. Helliwellas.

Esame turtingesni

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto tyrėjas Minijus Tilindis mano, jog tam, kad lietuviai vertina savo gyvenimą geriausiai per visą laiką, didelę įtaką turi ekonominiai veiksniai: augantys atlyginimai, žemas nedarbo lygis. „Vis dėlto reikia įvertinti tą faktą, kad tai subjektyvus reitingas, kurio rezultatų šalių statistiniais rodikliais visapusiškai negali paaiškinti ir jo sudarytojai. Lietuvos gyventojai statydami save ant gyvenimo gerumo 68-ojo laiptelio (kur 100 – tobulos gerovės valstybė) gali vertinti gerokai platesnes ekonomines, ir ne tik ekonomines, galimybes, nei buvo prieš 20 ar 30 metų. O labiau ekonomiškai išsivysčiusių šalių rezidentai dažnai nemato ryškaus progreso. Dėl to Lietuva atsidūrė 20 vietoje greta aukštesnių pajamų Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Slovėnijos. Tačiau netoli ir neturtinga Rumunija, o skurdus Kosovas – 34 vietoje šalia Italijos, Ispanijos ir Estijos“, – sakė M. Tilindis.

Jis įsitikinęs, kad vertinant ne tik objektyvius parametrus, tokius kaip išaugęs bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui, pastebima, kad lietuviai gyvena pasiturimai: „Praėjusią savaitę sklido žinios, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija žada reglamentuoti, kiek mokiniai gali praleisti pamokų. Toks poreikis atsirado dėl masinių šeimų kelionių žiemą į kalnus ar į atogrąžas. Argi tai ne turtingos šalies problema?“

Pašnekovas taip pat pastebi, kad visuomenės susitelkimas aukojant Ukrainos poreikiams taip pat rodo didelės dalies žmonių požiūrį, kad jų finansinė padėtis yra saugi ir leidžia dalytis, o tai paprastai atsitinka, kai savo gyvenimą vertiname gerai.

Kiti reitingai – kiti skaičiai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) sukurtame geresnio gyvenimo indekse Lietuva rikiuojasi 26-oje vietoje. Šis indeksas leidžia palyginti šalių gerovę pagal 11 sričių, kurias EBPO įvardijo kaip esmines materialinių gyvenimo sąlygų ir kokybės srityse.

Ataskaitoje teigiama, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuva padarė didelę pažangą gerindama savo piliečių gyvenimo kokybę. Tačiau, palyginti su kitomis geresnio gyvenimo indekso šalimis, Lietuva atsilieka nuo kitų valstybių vidurkio pajamų, sveikatos, socialinių ryšių ir pasitenkinimo gyvenimu srityse.

Lietuvoje vidutinės namų ūkių grynosios koreguotos disponuojamosios pajamos vienam gyventojui yra 26 976 JAV doleriai per metus, t. y. mažiau nei EBPO vidurkis, kuris yra 30 490 JAV dolerių per metus.

Kalbant apie užimtumą, Lietuvoje apie 72 proc. 15–64 metų žmonių turi apmokamą darbą, t. y. daugiau nei EBPO užimtumo vidurkis, kuris yra 66 proc. Apie 72 proc. vyrų dirba apmokamą darbą, palyginti su 71 proc. moterų.

Nors Lietuvoje 94 proc. 25–64 metų suaugusiųjų yra įgiję vidurinį išsilavinimą, daugiau nei EBPO vidurkis (79 proc.), švietimo sistemos kokybė atsilieka. Tarptautinio mokinių vertinimo programoje vidutinis mokinys gavo 480 balų iš skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų uždavinių. Šis rezultatas yra žemesnis už EBPO vidurkį – 488 balai. Vidutiniškai Lietuvoje mergaitės berniukus aplenkė 16 taškų, t. y. gerokai daugiau nei vidutinis EBPO atotrūkis, kuris yra 5 taškai.

Kalbant apie sveikatą, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė gimus Lietuvoje yra apie 76 metus, penkeriais metais trumpesnė už EBPO vidurkį (81 metai). Moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 81 metai, o vyrų – 72 metai.

Kalbant apie viešąją sferą, Lietuvoje jaučiamas vidutinis bendruomeniškumo jausmas ir vidutinis pilietinio dalyvavimo lygis. 89 proc. žmonių mano, kad pažįsta žmogų, kuriuo galėtų pasikliauti, kai jiems to reikia, o tai yra mažiau nei EBPO vidurkis – 91 proc. Rinkėjų aktyvumas, rodantis piliečių dalyvavimą politiniame procese, per pastaruosius rinkimus buvo 57 proc., t. y. mažesnis nei EBPO vidurkis – 69 proc.

Paprašyti įvertinti bendrą pasitenkinimą gyvenimu skalėje nuo 0 iki 10, lietuviai jį įvertino vidutiniškai 6,4 balo, t. y. mažiau nei EBPO vidurkis – 6,7 balo.

Suomiai – laimingiausi pasaulyje

Suomija jau šeštus metus iš eilės paskelbta laimingiausia šalimi. EBPO indekse šalis taip pat užima pirmą vietą.

Kodėl šiauriniame pasaulio krašte gyvenanti tauta, kurioje vyrauja šaltas klimatas, šešis mėnesius trunkanti žiema ir tamsa, yra pati laimingiausia pasaulyje?

Pasaulio laimės ataskaitoje vienas svarbiausių laimės rodiklių buvo tai, kaip saugiai žmonės jaučiasi. Suomija čia atrodo labai gerai dėl mažo nusikalstamumo lygio. Bendras tokio mažo nusikalstamumo rezultatas – visuomenė, kurioje žmonės jaučiasi saugūs, užtikrinti ir laimingesni.

Suomija taip pat prieš daug metų iš esmės pertvarkė švietimo sistemą. Mokyklų sistema yra viena teisingiausių Europoje, joje pasiekiami vieni geriausių rezultatų, todėl jaunimas turi daugiau galimybių. Šalyje kokybiškai veikia visuotinė sveikatos priežiūros sistema, kuri yra svarbus veiksnys, lemiantis, kad jos piliečiai jaučiasi laimingi. Taip pat pabrėžiama, kad šalies vidurinė klasė labai didelė, o skurstančių gyventojų itin mažai.

Kaip aiškina suomių dienraštis „Helsinki Times“, suomiai aktyviai išnaudoja savo laiką. Lietus, sniegas ar šaltas vėjas nėra kliūtis išeiti pabėgioti ar pasivažinėti dviračiu. Taip pat aiškinama, kad Suomijos gamta yra viena gražiausių planetoje, šalyje gausu nepaliestų miškų, skaidrių ežerų ir juose gyvenančių laukinių gyvūnų. Reikėtų pridėti ir mažą užterštumą, švarų orą.

Sudėjus visus šiuos veiksnius, daugumos suomių gyvenimo lygis yra aukštas ir jie jaučiasi patenkinti savo kasdieniu gyvenimu.

Ataskaitą kasmet rengia Jungtinių Tautų Darnios plėtros sprendimų tinklo leidinys, remdamasis „Gallupo“ instituto atliktų apklausų rezultatais, gautais iš daugiau nei 150 šalių gyventojų. Šalių laimės reitingas sudaromas atsižvelgiant į jų vidutinį gyvenimo vertinimą per trejus praėjusius metus, šiuo atveju 2020–2022 m. Laimė nustatoma remiantis šešiais pagrindiniais veiksniais, padedančiais paaiškinti laimės lygio skirtumus visame pasaulyje: tai socialinė parama, pajamos, sveikata, laisvė, dosnumas ir korupcijos nebuvimas. Vyriausybės vis dažniau naudojasi šia analize, kad orientuotų politiką į laimę.

Laimingiausių dvidešimtukas

Pasaulio laimės ataskaitos duomenimis, po laimingų suomių rikiuojasi Danija, Islandija, Izraelis, Nyderlandai, Švedija, Norvegija, Šveicarija, Liuksemburgas ir Naujoji Zelandija.

Austrija ir Australija užima 11 ir 12 vietas, o Vokietija yra 16 vietoje – nuo praėjusių metų nukrito dviem pozicijomis.

Libanas ir karo draskomas Afganistanas išliko dviem nelaimingiausiomis šalimis, rodo apklausa.

Laimingiausios pasaulio šalys 2023 m.

2023 03 21 11:41
Spausdinti