Meniu
Prenumerata

antradienis, gegužės 28 d.


EUROPOS DIENA
Lietuvai – Europos Komisijos vadovės pagyros
BNS
ELTA
EK
Ursula von der Leyen.

Ketvirtadienį Seime vykusiame minėjime apsilankiusi Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen akcentavo, kad Lietuva yra puiki Europos Sąjungos (ES) sėkmės istorija.

„Man didelė garbė švęsti šią ypatingą dieną su jumis, čia, Lietuvos demokratijos namuose. Tai vieta, kurioje pasakėte „ne“ okupacijai. Tai vieta, kurioje atkūrėte savo nepriklausomybę. Iš čia savo tautą sugrąžinote į Europos centrą ir euroatlantinį saugumą. Tai – išminties ir vizijos namai“, – Seime vykusiame Lietuvos narystės ES 20-mečio minėjime sakė U. von der Leyen.

„Tai buvo 1991 m. sausio 13-osios naktis. Sovietų tankai ir kariai judėjo per Vilnių, pasirengę įsiveržti į šį pastatą ir sugriauti jūsų demokratiją. Tačiau čia susirinko daugiau kaip penkiasdešimt tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos. Visą naktį iki ryto jie stovėjo petys petin – dainavo, skandavo ir meldėsi. Vienintelis jų ginklas buvo meilė laisvei. Jie sulaikė baisiausią kariuomenę Žemėje. Tokie yra Lietuvos gyventojai. Tokia yra Lietuvos dvasia: bebaimė ir laisva“, – pabrėžė ji.

EK pirmininkė teigė, kad praėjus vos daugiau nei dešimtmečiui Lietuvos žmonės vėl buvo permainų priešakyje.

„Daugiau kaip 90 proc. lietuvių balsavo už stojimą į ES. Šis pasirinkimas pakeitė ne tik jūsų šalį, bet ir visą Europą. Nes jums įstojus į ES, mūsų Sąjunga grįžo prie savo šaknų. Dėl jūsų pasipriešinimo istorijos Lietuvos tauta tapo unikali. Unikali savo meile laisvei, parama kitoms laisvę branginančioms tautoms ir nepakantumu bet kokios formos prievartai“, – sakė ji.

„Nuo to laiko kai įstojote, priminėte mums, kas visada buvo Europos projektas. Tai mūsų žemyno kelias į laisvę. Tai jaunų ir senų demokratijos šalių stiprėjimo kartu istorija. Taigi Europos diena yra skirta jums“, – pabrėžė U. von der Leyen.

Ji akcentavo, kad Lietuva visą laiką buvo Europos istorijos centre.

„Visada puoselėjote glaudžius ryšius ne tik su artimiausiais kaimynais, bet ir su Skandinavija, Vidurio Europa ir dar tolesniais, prie Juodosios jūros. Visa tai tapo neįmanoma dėl geležinės uždangos. Tačiau dabar Lietuva atgavo savo teisėtą vietą Europoje. Ir tai – grįžimas namo. Nes net jei esate prie mūsų Sąjungos geografinės sienos, esate Europos gyvenimo šerdis“, – savo kalboje teigė EK pirmininkė.

U. von der Leyen Lietuvos dvidešimtmetį ES vadino puikia sėkmės istorija.

„Europos sėkmės istorija ir Lietuvos sėkmės istorija, nes pavertėte realybe savo viziją ir svajones. Esate novatorių ir verslininkų šalis. O jūsų talentas dabar pripažįstamas visame žemyne. Jūsų startuoliai išsiplėtė gerokai už jūsų sienų ir užkariavo Europos rinkas. Jūsų sostinė Vilnius yra augantis technologijų centras, pritraukiantis žmones ir investicijas iš užsienio“, – teigė ji.

EK pirmininkė renginio metu taip pat pripažino, kad Europa ilgą laiką neįsiklausė į Lietuvos perspėjimai dėl Rusijos keliamų pavojų. Visgi ji pabrėžė, kad ES šiandieną tvirtai stovi prieš Rusijos agresiją.

„Jau daugelį metų Lietuva įspėjo Europą apie Rusijos keliamus pavojus. Po 2014 m. pasakėte, kad Putinas nesustos. Ir Europai reikėjo paklausyti! Mums prireikė per daug laiko, kad atsibustume ir pamatytume Putino Rusijos grėsmę. Tačiau šiandien mūsų Sąjunga tvirtai stovi greta jūsų už laisvę ir prieš agresiją“, – akcentavo U. von der Leyen.

„Dabar vėl suvienijome jėgas, kad sustiprintume savo gynybos pramonę, Seimui priėmus teisės aktus, kurie atitinka mūsų Europos gynybos pramonės strategiją. Nes jūsų gynyba yra Europos gynyba. Jūsų laisvė yra Europos laisvė. Šiandien labiau nei bet kada anksčiau Lietuva gali pasikliauti Europa. Lygiai taip pat Europa gali pasikliauti jumis“, – akcentavo ji.

Gegužės 9-ąją Lietuvoje ir visoje Europoje minima Europos diena. Ketvirtadienį Seime pabrėžtas Ukrainos vaidmuo Europos ateičiai bei raginta neatidėlioti derybų su ja pradžios.

„Dėl to ką patyrėme, ir šiandien, minėdami Lietuvos narystės ES 20-etį ir švęsdami Europos dieną, esame mintimis su Ukraina, šalimi ir tauta, kuri krauju gina savo laisvę gyventi europietiškoje šalyje“, – sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Ji pabrėžė, kad Lietuva visuomet palaikė ir palaiko Ukrainos narystės ES siekį.

„Palaikome praėjusių metų gruodį ES valstybių ir vyriausybių vadovų priimtą istorinį sprendimą pradėti derybas dėl Ukrainos ir Moldovos narystės ES. Naudodamasi proga, kad šiandien Seime su mumis yra Europos Komisijos pirmininkė, norėčiau paraginti, neatidėlioti derybų pradžios ir siekti, kad jos būtų pradėtos jau birželio mėnesį“, – teigė Seimo vadovė.

Minėjime Seime dalyvavusi Ukrainos Aukščiausiosios Rados Ukrainos integracijos į ES komiteto pirmininkė Ivanna Klympuš-Cincadzė sakė, kad jau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo suformuota Europos idėja.

„Jūs įrodėte, kad svajonės pildosi“, – sakė ji, kalbėdama apie Lietuvos eurointegracijos kelią, ir tvirtino, jog lietuviai yra įkvepiantis pavyzdys ukrainiečiams.

I. Klympuš-Cincadzė akcentavo, kad Ukraina, kaip tauta ir kaip valstybė, yra apsisprendusi dėl narystės ES.

Europarlamentaras, buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius sakė, kad artimiausią dešimtmetį ES neturės didesnio rūpesčio nei atkurti tvarią taiką visame Europos žemyne.

„To nebus galima pasiekti kokiomis nors derybomis dėl trumpalaikio ugnies nutraukimo ar sutariant dėl taikos Putino sąlygomis. Tvari taika Europos žemyne yra galima tik tada, jeigu geopolitinės transformacijos įvyks plačiame Europos rytinės dalies regione, įskaitant Rusiją ir Baltarusiją. O tam reikia, kad Rusija pralaimėtų karą Ukrainoje ir Kremliuje žlugtų Putino režimas“, – kalbėjo politikas.

Anot jo, artimiausias dešimtmetis bus „Ukrainos dešimtmetis“, nes tik Ukrainos sėkmė – tai yra, jos pergalė prieš Rusiją, jos atstatymas ir modernizacija, jos narystė Europos Sąjungoje ir NATO – padės transformuotis platesniam Europos Rytų regionui.

„Todėl Ukrainos pergalė ir tapimas Europos Sąjungos nare yra reikalinga ne tik pačiai Ukrainai, tai yra reikalinga ir visai Europos Sąjungai. Nes tvarios taikos reikia ne tik Ukrainai, jos reikia visiems europiečiams“, – sakė A. Kubilius.

Jis akcentavo, kad dabartinė situacija fronte rodo, jog Vakarų parama Ukrainos pergalei per metus turi siekti ne 40 mlrd. eurų, o mažiausiai 100 mlrd. eurų, arba 0,25 proc. bendro Vakarų bendrojo vidaus produkto.

Pasak europarlamentaro, ES taip pat turi imtis įgyvendinti plačią Europos Rytų erdvės transformacijos strategiją, kuri apimtų visas paramos Rusijos ir Baltarusijos politinės transformacijai priemones, įskaitant paramą tų šalių pilietinei visuomenei ir opozicijai.

„Tokia ES strategija yra reikalinga tam, kad Vakaruose būtų įveiktos Rusijos pralaimėjimo ir Putino režimo griūties baimės, Vakarams nerimaujant, kad po Putino režimo griūties Rusijoje bus tik blogiau. Tokios baimės ir yra pagrindinė kliūtis, stabdanti Vakarų ryžtą suteikti didesnę karinę paramą Ukrainai“, – tvirtino jis.

Buvęs eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis savo ruožtu sakė, kad negalima nematyti, jog į politinę tikrovę grįžta šovinizmas, nacionalistinis egoizmas, vis labiau pasigirsta balsai, kad Europos reikia mažiau.

„Kraštutinės dešiniosios jėgos eksploatuoja žmonių baimes ir gali rimtai pasipriešinti tolesnei solidarios ir efektyvios Europos Sąjungos plėtrai“, – įspėjo jis.

Politikas ragino patiems nemenkinti Europos vardo, savo prastus sprendimus ar nepadarytus darbus pridengiant fraze „Briuselis liepė“.

„Ir vis piešiame tą baisią Briuselio biurokratiją, net nepasakydami, kad visos ES institucijos sudarytos iš visų šalių narių atstovų, kad be Lietuvos dalyvavimo nė vienas sprendimas nėra priimamas“, – sakė jis.

„Ir dar – atrodo, kad vienintelis tikslas – tai kaip išmušti daugiau pinigų iš to Briuselio. Dažnokai girdžiu, kad štai Orbanas tai moka pasipriešinti Briuselio diktatūrai. Tai gražiai įpakuotas melas. Reikia aiškiai pasakyti, kad Europos Sąjungos jokiais automobiliais neparsigabensi, neparsiveši jos gražiais įpakuotos, euro banknotais aplipdytos“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.

2024 05 09 11:18
Spausdinti