BNSPrieš septynerius metus per Europą nusiritusi pabėgėlių krizė Lietuvą paliko ramiame užutėkyje. Tačiau tai buvo tyla prieš audrą. Pernai per Baltarusiją plūstelėjo pabėgėliai daugiausia iš Artimųjų Rytų, o šiemet Rusijai įsiveržus į Ukrainą Europoje kilo didžiausia pabėgėlių krizė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir šįkart Lietuva neliko prieglobsčio ieškotojų kelkraštyje.
Tad Lietuva jau laiko užsieniečių integracijos egzaminą, kuris gana sunkiai sekėsi daugeliui kitų migrantų sulaukusių valstybių.
Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) atstovės Renatos Kuleš teigimu, nuo 2013 m., kai agentūra atliko pirmą pabėgėlių integracijos Lietuvoje vertinimą, pasiekta nemaža pažanga. Vis dėlto minėti 2015 ir 2021 m. krizių laikotarpiai pristabdė integracijos politikos formavimą. „Tikimės, kad beprecedentis ir pagirtinas visos visuomenės atsakas į pabėgėlių iš Ukrainos situaciją Lietuvoje paskatins ir pabėgėlių iš kitų šalių integracijos darbą, – kalbėjo R. Kuleš. – Tačiau svarbu visada prisiminti, kad pabėgėliai yra ne tik iš Ukrainos, o persekiojimas, smurtas ir karas vyksta ir kitose pasaulio vietose.“
Mokytis geriausia iš kitų. Švedija – viena pažangiausių migracijos ir integracijos politika pasižyminčių Vakarų valstybių. „Statistos“ duomenimis, 2021 m. šioje Skandinavijos šalyje gyveno beveik 245 tūkst. pabėgėlių. Kaip skelbiama birželio pabaigoje publikuotoje UNHCR ataskaitoje, Švedija pagal pabėgėlių perkėlimą yra trečioje vietoje pasaulyje. Kokias pamokas mums gali pateikti švedai?
