FotobankasTrys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų mano, kad klimato kaita kelia grėsmę jų kartos žmonėms, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta apklausa.
Kaip rodo apklausa, trys iš keturių lietuvių sutinka, kad visuotinį atšilimą skatina žmonių ūkinė veikla, o 62,8 proc. yra pasirengę keisti gyvenimo būdą, kad prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo.
Tyrimo duomenimis, labiau dėl klimato kaitos nerimauja jaunesni žmonės ir aukštąjį išsilavinimą turintys lietuviai, jie taip pat yra atviresni gyvenimo būdo pokyčiams.
Labiausiai nerimauja jaunimas
73,8 proc. apklaustųjų tyrimo metu sutiko arba greičiau sutiko su teiginiu „klimato kaita kelia grėsmę mano kartos žmonėms“, 18,3 proc. respondentų neįžvelgė grėsmės, o 8 proc. neturėjo nuomonės.
Tyrimas rodo, kad jauni ir labiau išsilavinę žmonės dažniau nei apklaustųjų vidurkis klimato kaitą laiko grėsme. Tarp apklaustųjų iki 39 metų grėsmę matė 84,3 proc., tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą – 79,8 proc.
Mokslininkai teigia, kad dėl klimato kaitos Lietuvoje keičiasi kritulių pobūdis: dažnesnės liūtys, o po jų –sausros laikotarpiai, dažnėja vėjai, škvalai, viesulai.
Staigūs orų kontrastai didina pavojų žmonių sveikatai, dėl klimato kaitos auga vandens telkinių tarša, dažnėja miškų gaisrai, nuo karščio bangų nukenčia kelių ir geležinkelių bėgių kokybė, apsunkinami statybos darbai, dėl sausrų vis dažniau kenčia žemdirbiai.
Neabejoja žmogaus įtaka
Mokslininkai sutaria, kad prie klimato atšilimo prisideda žmogaus ūkinė veikla, per kurią išskiriama vadinamąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Apklausa parodė, kad dauguma lietuvių neabejoja šiomis mokslininkų išvadomis.
74,7 proc. respondentų sutiko su teiginiu „visuotinį atšilimą skatina žmonių ūkinė veikla“. 15 proc. su tuo nesutiko, 10,4 proc. neturėjo nuomonės.
Vyresni žmonės šiuo klausimu dažniau neturėdavo nuomonės, bet kitų reikšmingų statistinių skirtumų apklausa neparodė.
Jaunimas pasirengęs keistis
Anot mokslininkų, klimato kaitos visiškai sustabdyti neįmanoma, todėl žmonėms teks prisitaikyti ir keisti gyvenimo būdą, pradedant naudojimosi transportu ir baigiant maisto vartojimo įpročiais.
Per apklausą 62,8 proc. respondentų teigė, jog yra pasirengę keisti gyvenimo būdą, kad prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo. 19,5 proc. sakė su tuo nesutinkantys, o 17,8 proc. neturėjo nuomonės.
Labiau keistis pasirengę jauni ir labiau išsilavinę žmonės – tai deklaravo 73,5 proc. respondentų iki 39 metų ir 76,3 proc. turinčių aukštąjį išsilavinimą.
Meteorologai teigia, kad 2019-ieji Lietuvoje buvo šilčiausi per visą stebėjimų istoriją, ir tai nulėmė globalinė klimato kaita.
Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis neseniai įsipareigojo siekti tapti klimatui neutraliu ūkiu iki 2050 metų.
Tam Lietuva turėtų 80 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Siekiant tikslo, numatoma didinti gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, energijos vartojimo efektyvumą, atsisakyti taršių automobilių, sumažinti mineralinių trąšų, metano ir azoto junginių naudojimą žemės ūkyje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
