Per vieną šalčiausių šios žiemos rytų maždaug pusšimtis žmonių susirinko prie Žvėryne įsikūrusios Estijos ambasados.

Nešini Lietuvos ir Estijos atributika, Žvėryno bendruomenės nariai apjuosė ambasadorę Janą Vanaveski tautine juosta, padovanojo jai gėlių ir šakotį. „Iš tiesų, esame įsikūrę geriausioje vietoje Vilniuje. Absoliučiai mylime Žvėryną“, – sakė diplomatė. „Visada sakiau, kad linkime visoms mums dar šimto metų, bet taip pat ir paprastų dalykų, tokių taika, laimė ir klestėjimas“, – pridūrė ji, pakvietusi Estijos pasveikinti atvykusius žvėryniečius pasivaišinti arbata. Vasario 24 dieną Estijoje minimas 1918 metų nepriklausomybės deklaracijos paskelbimas Taline. Viena diena anksčiau apie ją buvo pranešta Pernu mieste.

„Mūsų keliai visada ėjo kartu“

Nepriklausomybę Estija paskelbė jau turėdama iš Rusijos suteiktą autonomiją ir nacionalines karines pajėgas. Po šios deklaracijos Estija buvo priversta kovoti dėl nepriklausomybės su sovietų Rusija rytuose ir su vokiečių pajėgomis pietuose. Karo metu Estija užsitikrino savo sienas ir 1920 metų vasario 2 dieną su sovietų Rusija sudarė taikos sutartį. Tarpukariu buvusi nepriklausoma Estija prasidėjus Antrajam pasauliniam karui buvo okupuota sovietų, tada nacių, o karo pabaigoje – vėl sovietų. Po kiek daugiau nei 50 metų okupacijos Estija nepriklausomybę paskelbė atkurianti 1991 metų rugpjūčio 20 dieną, praėjus pusmečiui po to, kai tai padarė Lietuva. Sąjūdžio veikėjas Vidmantas Adomonis ragina Lietuvą mokytis iš Estijos. „Mūsų keliai visada ėjo kartu. Džiaugiuosi Estijos sėkmėmis ir tikiuosi, kad Lietuva seks jos pėdomis, nes dabar ji mums yra pavyzdys“, – BNS sakė V. Adomonis. Prie Estijos ambasados atvykusi gidė Aušra Mikulskienė sakė dažnai vykstanti į šią šalį dirbti: „Svarbu pasveikinti draugus, palaikyti ryšius ir draugystę“.

Kaip dar pasveikinti Estiją?

Lietuvos gyventojai taip pat kviečiami parašyti sveikinimą prieš 100 metų nepriklausomybę paskelbusiai Estijai per šimtmečio „Ačiū“ atviruką. Interneto svetainėje www.aciuatvirukas.lt parašyti sveikinimai bus matomi Šimtmečio varpe Katedros aikštėje. Daukanto aikštėje bus pakeltos visų trijų Baltijos šalių vėliavos, o Prezidentūros balkonuose švies specialūs užrašai „EE100“, Lietuvos ir Estijos vėliavos bus pakeltos ir Lukiškių aikštėje netoli Užsienio reikalų ministerijos. Visą savaitgalį Estijos vėliavos spalvomis bus apšviesti Trijų Kryžių kalnas, sostinės tiltai. Vėliavą išskleis Valdovų rūmai, iš kurių 19 valandą 18 minučių trimitininkas sugros Estijos himną. Išradingai Estiją šventės išvakarėse pasveikino ir aukščiausi šalies pareigūnai – prezidentė Dalia Grybauskaitė su žinomais Lietuvos atlikėjais sudainavo vieną Estijos patriotinių dainų, o užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Estijai „paskambino“ per šioje šalyje kurtą pokalbių programą „Skype“. Šiuo metu Estijoje gyvena apie 1,3 mln. žmonių. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.