Meniu
Prenumerata

penktadienis, balandžio 19 d.


SVEIKATA
Lietuvoje daugėja vaistų, tačiau be lietuviškų vartojimo lapelių
ELTA
Dainius Labutis/ELTA

Kovojant su vaistų trūkumu visoje Europoje, Lietuvoje pasirodė nemažai medikamentų, ant kurių pakuočių nėra informacijos apie vartojimą lietuvių kalba. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, iki birželio 1 dienos Lietuvoje buvo suteiktas leidimas pardavinėti 93 vaistinius preparatus. Šeimos gydytojai džiaugiasi, kad atsiranda vis daugiau trūkstamų vaistų, nesvarbu, kokia kalba parašyta vartojimo instrukcija.

„Jeigu kalbame apie Lietuvoje registruotus vaistus, tačiau nėra pakuotės lapelių ir pačių pakuočių lietuvių kalba, tai iki birželio 1 dienos tokių leidimų buvo išduota 93 produktams“, – LRT radijui antradienį ryte teigė SAM Farmacijos politikos departamento direktorė Anželika Oraitė.

Ji pridūrė, kad pacientai informaciją apie vaistą lietuvių kalba gali gauti iš vaistininko, jo paprašius instrukciją atspausdinti, taip pat internetinėje Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) svetainėje bei apie vartojimą pasiteirauti savo šeimos gydytojo.

„Jeigu vaistas yra registruotas, bet nėra pakuotės lapelio lietuvių kalba, tai pacientas gali vaistinėje paprašyti atspausdinti (vartojimo lapelį – ELTA)“, – sakė A. Oraitė.

„Taip pat visą oficialią informaciją apie konkretų vaistą ir jo pakuotės lapelį, kuriame nurodyta, kaip vartoti vaistą, kada jis skiriamas, galima rasti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos svetainėje. Ten tie patys pakuotės lapeliai gali būti randami tiesiog įvedus registre konkretaus vaisto pavadinimą. Na, ir galima konsultuotis su gydytoju“, – aiškino ji.

Paklausta, ar nebūtų galima į atvežtų vaistų pakuotes įdėti informacinį lapelį, A. Oraitė pabrėžė, kad tokiu atveju tai būtų perpakavimas ir tam reikėtų atskiros licencijos.

„Pakuotės atidarymas jau yra perpakavimas, tai yra veikla, kuriai reikia atskiros licencijos – ardyti pakuotę, pridėti lapelį į vidų, tokia situacija negalima“, – akcentavo SAM Farmacijos politikos vedėja.

Anot jos, šiuo metu Europos valstybėse galvojama apie visišką informacinių lapelių atsisakymą. A. Oraitė paaiškino, kad pakuotes norima pažymėti QR kodu, kurį nuskaičius, pacientas matytų visą informaciją savo telefone.

„Mes galvojame apie ateitį. Dabar matome ir Europoje, kad kai kurios šalys apskritai planuoja atsisakyti pakuotės lapelių, nes dalis jų yra 20–30 lapų, tai pacientai tikrai tiek neskaito“, – sakė A. Oraitė.

„Tai kai kurios jau šalys eina prie QR kodų – ant pakuotės bus tiesiog QR kodas, telefonu nuskanuos pacientas ir galės rasti visą informaciją“, – pridūrė SAM atstovė.

Gydytojų bendruomenė, anot šeimos gydytojos Elenos Šukės, džiaugiasi, kad Lietuvoje apskritai atsiranda trūkstamų vaistų.

„Mes, gydytojų bendruomenė, džiaugiamės atsiradusiais vaistais, nes tikrai gerokai labiau tinka ar lenkiška instrukcija, ar bet kokia kitokia, nei išvis jokio vaisto. Mums tikrai tokie atsiradę vaistai palengvino darbą“, – pabrėžė E. Šukė.

„Mano asmeninėje praktikoje buvo keli atvejai, kai pacientai, gavę vaistą, bet negavę iš vaistininko instrukcijos lietuvių kalba, susisiekė su manimi, ir mes bendrais būdais išsiaiškinome (kaip vaistą vartoti – ELTA)“, – pasakojo gydytoja.

Norima supaprastinti ir vardinių vaistų išdavimą

Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės teigimu, vaistininkams nepatogumų sukelia neregistruotų vardinių vaistų pardavimas pacientams. Gydytojams neteisingai išrašius popierinį pareiškimą ar pacientui jį pamiršus, vaistininkas negali parduoti vardinio vaisto.

„Kai vaistas nėra Lietuvoje registruotas ir gydytojai turi išrašyti vardinį receptą, čia susiduriame su sunkumais, nes šalia elektroninio recepto dar reikia išrašyti popierinį pareiškimą“, – aiškino K. Nemaniūtė-Gagė.

„Pacientai ne visą laiką turi pareiškimą atsinešę arba ne visą laiką turi visus duomenis, arba ne viskas buvo tinkamai įrašyta. Ir tokiu atveju vaistininkas atsiduria tarp tokių girnų, nes iš vienos pusės jeigu sakys, kad yra klaidų šiame išrašyme ir pacientui reikės grįžti pas gydytoją – ir pacientas nepatenkintas, ir dažnai gydytojai kelia klausimus, ar čia to vaikščiojimo reikia. Iš kitos pusės, jei tokius dokumentus priims, paskui patikrinimo metu gali nukentėti pats vaistininkas ir vaistinė“, – teigė ji.

SAM Farmacijos politikos departamento direktorė A. Oraitė sutiko, kad popierinis pareiškimas nėra patogus nei vaistininkams, nei gydytojams, nei pacientams. Tačiau ji pabrėžė, kad pareiškimas tuo pačiu yra ir paciento informuoto sutikimo įrodymas, kuris yra privalomas, norint išrašyti vardinį vaistą.

„Pareiškimas yra gydytojo dokumentas, kuriame jis informuoja pacientą, kad jam yra skirtas neregistruotas vaistas. Ir kartu tai yra paciento informuotas sutikimas, kad pacientas sutinka, kad jam būtų skiriamas Lietuvoje neregistruotas vaistas“, – paaiškino SAM atstovė.

„Tai dėl pareiškimų buvimų popierinių ar elektroninių yra svarstoma ir ieškoma būdų, kaip galbūt e. sveikatoje užtikrinti, kad tas dokumentas būtų, bet būtų galbūt elektroninėje versijoje. Bet kokiu atveju, paciento parašas turės būti, patvirtinantis, kad pacientas supranta ir sutinka, kad jam būtų skiriamas Lietuvoje neregistruotas vaistas“, – pažymėjo A. Oraitė.

2023 06 13 09:30
Spausdinti