FotobankasPastarąsias penkias dienas Lietuvoje fiksuojamas didžiausias naujai nustatomų atvejų mažėjimas per visą pandemijos laikotarpį, rašoma trečiadienį paskelbtoje Vyriausybės duomenų apžvalgoje.
Lyginant atitinkamų savaitės dienų septynių dienų vidurkius, mažėjimas fiksuotas „iki –44 proc. per savaitę“.
Kaip rašoma ataskaitoje, per pastarąsias septynias dienas atvejų mažėjo 54 savivaldybėse – kasdien jose buvo nustatomi vidutiniškai penki arba mažiau atvejų.
„Šis atvejų mažėjimas matomas Lietuvoje vis dar vyraujant Alpha (B.1.1.7) variantui ir situacija gali greitai pasikeisti pradėjus plisti Delta (B.1.617.2) atmainai, kurios sekoskaitos metu dar neaptikome“, – teigiama dokumente.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad dauguma Lietuvos savivaldybių jau pasiekė geltonąją zoną, kitą savaitę prie jų turėtų prisijungti ir didieji miestai.
Lietuva geltonąją zoną turėtų pasiekt iki šios savaitės pabaigos.
Duomenų apžvalgoje nurodoma, kad hospitalizuotų asmenų skaičius mažėja kiek nuosaikiau, tačiau ligoninių užimtumas (tiek aktyvaus gydymo, tiek reanimacijos lovų) grįžo į spalio mėnesio lygį.
„Ši tendencija stebima visuose regionuose ir, jei 14 dienų vėlavimo sąryšis tarp naujų atvejų mažėjimo ir ligoninių užimtumo mažėjimo išliks, per ateinančias 10 dienų ligoninių užimtumas turėtų stipriai sumažėti“, – nurodoma dokumente.
Skaičiuojama, kad iš viso Lietuvoje asmenų, kurie arba yra gavę bent vieną vakcinos dozę, arba turėję teigiamą COVID-19 testą per pusę metų, yra 47 procentai (16 ir vyresnių amžiaus grupėje – 55 proc.), tačiau vakcinacijos tempai lėtėja – dauguma skiepų atliekama asmenims, gaunantiems antrą vakcinos dozę.
Ataskaitos duomenimis, visoje Lietuvoje vyrauja Alpha (B.1.1.7) viruso atmaina, kurios pirmieji atvejai nustatyti Jungtinėje Karalystėje. Antroje vietoje yra B.1.620 – Anykščiuose nustatyta viruso atmaina, o rudens bangos metu vyravusi B.1.177 atmaina beveik išnykusi.
„Kol kas nė viena iš atmainų, sukėlusių vasaros bangas Europos, Azijos ir Pietų Amerikos šalyse, Lietuvoje apčiuopiamai plisti nepradėjo ir besitęsiančių protrūkių atliekant sekoskaitą nenustatyta“, – teigiama apžvalgoje.
Joje taip pat pabrėžiama, kad Lietuva pagal sekoskaitos apimtis nuo vasario mėnesio yra viena pasaulio lyderių ir sekoskaitą atlieka vidutiniškai apie 15 proc. visų teigiamų atvejų, tad yra didelė tikimybė aptikti atmainas, kurios sudaro vos kelis procentus nuo visų cirkuliuojančių variantų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
