Dainius Labutis/ELTAArtėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, Aljansas patirs nemažai pokyčių. Anot Lietuvos ambasadoriaus NATO Deivido Matulionio, artimiausiu metu bus patvirtinti nauji gynybos planai, o Švedija turėtų įstoti į Aljansą.
Lietuvos įsipareigojimai – reikšmingi
Lietuvos ambasadoriaus NATO D. Matulionio nuomone, Aljanso narės turėtų susitarti dėl naujų gynybos planų, tačiau jų įgyvendinimas gali užtrukti. „Tikiuosi artimiausiu metu, jog jie (naujieji gynybos planai) bus patvirtinti ir jie tikrai bus palankūs rytinio flango apginamumui. Tikimės, jog NATO viršūnių susitikime jie bus galutinai politiškai aprobuoti ir pradėti įgyvendinti. Dar reikės laiko jų įgyvendinimui“, – teigė ambasadorius ir pridūrė, jog nėra aišku, kaip klostysis pokyčiai gynybos srityje.
„Dar nėra nuspręsta, kokiu lygiu jie (naujieji gynybos planai) bus įgyvendinami, dabar vyksta tam tikra diskusija. Aš taip įsivaizduoju, kad iki gynybos ministrų susitikimo, kuris įvyks birželio mėnesį, turėtų būti visiškai aišku. [...] Judame link naujų planų“, – teigė D. Matulionis.
Jo teigimu, atnaujinant gynybos planus Lietuvos vaidmuo – reikšmingas. „Lietuva prisiima nemažus įsipareigojimus. Žinote, jog Lietuvoje yra kuriama divizija, modernizuojama Lietuvos kariuomenė. Taigi, turėsime atitinkamai dedikuoti savo pajėgas ne tik savo šalies, bet ir kitų Aljanso narių gynybai“, – Lietuvos vaidmenį rengiant naujus NATO gynybos planus atskleidė ambasadorius.
Gynybai – grindys ir lubos
D. Matulionis taip pat teigė, jog visos Aljanso narės yra stiprinamos papildomai. „Jeigu įvyktų ginkluotas konfliktas prieš Aljanso narę, atitinkamai reaguotume su visa mūsų pajėgų struktūra. Ne tiktai sausumos pajėgomis, bet ir jūros, oro. Todėl turime sugrįžti prie veiksmingos kolektyvinės gynybos. Galbūt anksčiau kažkiek mažiau buvo akcentuojami politiniai klausimai, tačiau dabar sugrįžtame prie jų.
[...] Be to, siekiame, jog šalys narės labiau bendradarbiautų ir būtų organizuojami multinacionaliniai, daugiamečiai pirkimai. Taip pat karinė technika, amunicija turėtų būti labiau standartizuojama“, – kalbėjo Lietuvos ambasadorius NATO ir pridūrė, jog artėjančiame NATO viršūnių susitikime Lietuva turi išsikėlusi keletą tikslų.
„Yra kalbama, jog Lietuva turi kelis tikslus NATO Summit'e tiek dėl dviejų proc. lubų gynybai, grindų, tiek kolektyvinės gynybos, Ukrainos narystės“, – atskleidė R. Matulionis.
„[...] Dėl visko dar yra diskutuojama ir tikiuosi, jog turėsime Vilniaus įsipareigojimus gynybos finansavimui“, – akcentavo Lietuvos NATO ambasadorius ir patikino, jog Vilniuje narėms teks susitarti, kaip bus finansuojamas Aljanso saugumas.
Ukraina – arčiau NATO
D. Matulionis taip pat patvirtino, jog NATO rengia planus dėl Ukrainos narystės Aljanse. „[...] Paketas yra parengtas, kuris, tikiuosi, bus palankus ukrainiečiams, bet diskusija dar tik prasidėjusi. Tai man būtų neatsakinga komentuoti visus procesus, nes nuomonių yra įvairių. [...]
Tai darysime viską, kad Ukraina būtų arčiau NATO. Aš įsivaizduoju, jog Ukraina turėtų būti laipsniškai įtraukta, kaip tai bus daroma, pasižiūrėsime. Turbūt šiuo metu tai – sudėtingiausias klausimas, nes šalys turi skirtingas nuomones“, – pabrėžė ambasadorius.
