Meniu
Prenumerata

šeštadienis, balandžio 13 d.


BRIUSELIO ŠEŠĖLIAI
Lietuvos atstovas ne vienintelis: įtarimai fiktyviai įdarbinus padėjėjus – EP ne naujiena
Evaldas Labanauskas, IQ biuro Briuselyje vadovas
Erikas Ovčarenko/BNS
Viktoras Uspaskichas.

Nors per penkerių metų kadenciją Europos Parlamente (EP) galima tapti vos ne milijonieriumi, ne visiems europarlamentarams to gana. Fiktyvus įdarbinimas padėjėjų – ypač dažnas sukčiavimo būdas.

Praėjusią savaitę pranešta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba įvykdė kratą Darbo partijos būstinėje atlikdama ikiteisminį tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant EP narių padėjėjų darbo funkcijų. Tyrimas susijęs su EP nario iš Lietuvos buvusiu padėjėju. Jo tapatybė neįvardyta. Vis dėlto skelbiama, kad lėšos apgaule įgytos 2014–2020 m.

Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis teigė, kad šis tyrimas susijęs su buvusios partijos vadovybės veikla EP. Vienintelis Darbo partijos atstovas EP yra jos įkūrėjas, garbės pirmininkas Viktoras Uspaskichas, kuris paaiškėjus informacijai apie tyrimą sustabdė savo narystę Darbo partijoje ir neves partijos sąrašo EP rinkimuose.

Jei įtarimai pasitvirtins, Lietuvos politikas bus ne vienintelis EP narys, atsidūręs tokioje europarlamentarų negarbės lentoje.

Rudenį Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų politikė Marine Le Pen, jos tėvas Jeanas Marie Le Penas, jos partija Nacionalinis susivienijimas ir dar 25 asmenys stos prieš Paryžiaus teismą dėl įtariamo ES lėšų iššvaistymo. M. Le Pen ir dar 10 jos partijos kolegų buvusių EP narių įtariami 2004–2016 m. naudoję ES lėšas, kad sumokėtų padėjėjams, kurie iš tikrųjų dirbo partijoje. M. Le Pen neigia šiuos kaltinimus.

Prokurorai teigia, kad įtariamieji „sąmoningai“ sukūrė „lėšų, kurias ES kiekvienam parlamento nariui kas mėnesį skiria 21 tūkst. eurų parlamento narių padėjėjams apmokėti, pasisavinimo sistemą“. Iš tikrųjų šie padėjėjai visiškai arba iš dalies dirbo partijai, todėl partija būtų galėjusi gerokai sutaupyti darbo užmokesčio lėšų.

Scanpix
Marine Le Pen.

Už šiuos nusikaltimus numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų ir baudos iki vieno milijono eurų arba „dvigubai didesnės nei iš nusikaltimo gautos pajamos“. EP pareiškė civilinį ieškinį ir patirtus nuostolius įvertino 6,8 mln. eurų.

Kita Prancūzijos politikos veteranė Michèle Alliot-Marie, kuri beveik 10 metų (2002–2011 m.) buvo vyriausybės nare, o 2014 m. buvo išrinkta į EP, 2022 m. buvo apkaltinta, kad fiktyviai įdarbino padėjėju savo sūnėną. EP tikėjosi iš politikės atgauti 600 tūkst. eurų.

Dar vienai prancūzei įtarimai neleistinai naudojus ES lėšas kainavo karjerą. 2019 m. Prancūzijos pasiūlytos komisarės Sylvie Goulard kandidatūra buvo atmesta, nes ji sulaukė įtarimų netinkamai naudojusi europarlamento išteklius – esą būdama EP narė įdarbino žmones ir mokėjo jiems algą iš ES lėšų, nors jie dirbo jos partijai. Dėl šio tyrimo ji atsistatydino ir iš Prancūzijos gynybos ministrės posto.

2024 04 02 11:48
Spausdinti