UnsplashLietuvos banko (LB) Finansinio raštingumo centro vadovės Viktorijos Dičpinigaitienės teigimu, Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas yra vienas žemiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių.
„Rezultatai nėra džiuginantys. Lietuvių finansinio raštingumo balas per 8 metus sumažėjo apie 10 proc.“, – penktadienį LB renginyje „Kokį pažymį už finansinį raštingumą gautų Lietuvos gyventojai?“ teigė V. Dičpinigaitienė.
Renginyje LB pristatė EBPO pernai vykdyto tarptautinio finansinio raštingumo tyrimo rezultatus. 2015 metais Lietuva indekse buvo 11 vietoje, arti EBPO vidurkio.
Neretai „turtingųjų šalių klubu“ vadinama organizacija sudarė finansinio raštingumo, finansinės gerovės ir skaitmeninio finansinio raštingumo indeksus. Pastarasis skaičiuotas pirmą kartą.
Anot V. Dičpinigaitienės, Lietuvos finansinio raštingumo indeksas buvo vienas prasčiausių tarp tirtų valstybių. Indeksą sudaro trys dalys – finansinių žinių, elgesio su pinigais bei požiūrio į pinigus.
„Vertinant visas 39 tyrime dalyvavusias šalis, buvome 31 vietoje. Pablogėjo mūsų žinios, pasikeitė požiūris į pinigus“, – kalbėjo LB atstovė.
„Jei 2015 metais lenkėme Estiją, Latviją ir buvome arti EBPO vidurkio, šiuo metu likome paskutiniai“, – pažymėjo ji.
V. Dičpinigaitienės teigimu, žemesnis finansinis raštingumas fiksuojamas tarp moterų, jaunesnių nei 29 metų bei vyresnių nei 65 metų asmenų. Tuo metu didesnį finansinio raštingumo lygį turi aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai, taip pat – dirbantys savarankiškai.
