Svarbiausių liepos 21-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Lietuvos biudžeto deficitas – mažesnis nei ES vidurkis
Eurostatas skaičiuoja, kad Lietuvos biudžetas pirmą šių metų ketvirtį siekė 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis. ES šalių vidurkis sudarė 3 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 3,2 proc. BVP.
Mažesnis nei vidutiniškai ES yra ir Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – Lietuvos valdžios skola pirmą šių metų ketvirtį siekė 26,2 mlrd. eurų ir sudarė 38,4 proc. BVP. Bendra ES valstybių valdžios skola siekė 83,7 proc. BVP, tik euro zonoje – 91,2 proc. BVP.
Rusai ketvirtą kartą iš eilės smogė Odesos sričiai
Penktadienį prieš pietus Ukrainos pareigūnai pranešė apie rusų raketų išpuolius Odesos srityje. Per šį raketų smūgį apgadintas infrastruktūros objektas srities Dnistro Bilhorodo rajone, pranešė Ukrainos kariuomenės Pietinė vadavietė. Pasak kariškių, okupantai į šį rajoną paleido septynias įvairias raketas. Sugriovimo mastas tikslinamas. Pranešama apie dvi raketų bangas. Per šias atakas nukentėjo ir Mykolajivo miestas. Ketvirtadienio naktį per rusų antpuolį Odesos regione žuvo trys asmenys.
Zaporižios srityje per rusų atakas žuvo keturi žmonės. Čia per keturias paras surengta mažiausiai 80 atakų.
Rusija Juodojoje jūroje surengė karo laivų pratybas, per jas, kaip skelbia šalies Gynybos ministerija, kariai mokosi taikyti į plaukiančius taikinius. Analitikai mano, kad šios pratybos tiesiogiai susijusios su pirmadienį žlugusiu vadinamuoju Juodosios jūros grūdų susitarimu, kuris nepratęstas Rusijos iniciatyva esą dėl netenkinamų sąlygų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad Vakarų pagalbos Ukrainai neužtenka, nes kontrpuolimas užsitęsė per ilgai, o jo rezultatų dar nematyti. „Bet kuriuo atveju kol kas nėra jokių kontrpuolimo rezultatų, – sakė V. Putinas per televiziją. – Nepadeda nei milžiniški ištekliai, kurie buvo perpumpuoti į Kyjivo režimą, nei Vakarų ginklų, tankų, artilerijos, šarvuočių ir raketų tiekimas.“ Jis taip pat perspėjo, kad Maskva panaudos visas turimas priemones, kad apsaugotų sąjungininkę Baltarusiją nuo galimų išpuolių.
ES planuoja įsteigti 20 mlrd. eurų dydžio fondą, kurio lėšomis ketverius metus būtų finansuojamos Ukrainos pastangos atremti Rusijos invaziją. Diplomatai patvirtino, kad kalbama apie 5 mlrd. eurų karinės paramos sumą per metus nuo 2024 iki 2027 m., tačiau vienas jų perspėjo, jog derybos yra „ankstyvame etape“.
Už kritiką – atleidimas iš pareigų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis iš pareigų atleido šalies ambasadorių Jungtinėje Karalystėje Vadymą Prystaiką dėl prezidentui išreikštos kritikos apie Vakarų teikiamą pagalbą. Ginčas prasidėjo, kai šį mėnesį Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime britų gynybos ministras Benas Wallace'as žurnalistams pareiškė, kad Britanija nėra „Amazon“ ginklų pristatymo į Ukrainą tarnyba, ir užsiminė, kad Kyjivas nepakankamai dėkingas už pagalbą. Per viršūnių susitikimo spaudos konferenciją V. Zelenskis atsakė, kad nežino, kaip aiškiau išreikšti Ukrainos dėkingumą, ir pridūrė: „Galėtume atsibusti ryte ir asmeniškai ministrui išsakyti padėkos žodžius.“ Ukrainos diplomatas savo ruožtu sutiko su „Sky News“ žurnalisto prielaida, kad V. Zelenskis atsakė B. Wallace'ui „su trupučiu sarkazmo“. „Nemanau, kad šis sarkazmas yra sveikas. Mes neturime rodyti rusams, kad tarp mūsų kažkas ne taip, jie turi žinoti, kad mes dirbame kartu“, – pridūrė V. Prystaika.
Lenkai stiprina Baltarusijos pasienį
Lenkija planuoja perkelti daugiau karių į rytus prie Baltarusijos sienos, penktadienį pranešė vyriausybė, nerimaujanti dėl Rusijos „Wagner“ samdinių buvimo šalyje kaimynėje. Karių skaičiaus vyriausybės atstovai nenurodė.
Šiuo metu kariniame poligone netoli Bresto Baltarusijoje, vos už kelių kilometrų nuo sienos su NATO ir ES nare Lenkija, vyksta pratybos, kuriose „Wagner“ kovotojai moko Baltarusijos karius. Lenkija turi 418 km ilgio sieną su Baltarusija.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad netoli Lenkijos sienos rengiamos „Wagner“ kovotojų pratybos yra ne tiesioginė grėsmė, o labiau parodomoji akcija, kuria siekiama provokuoti. Nors L. Kasčiūnas pripažįsta, kad „Wagner“ samdinių dislokavimas Baltarusijoje kelia tam tikras galimas rizikas, pasak jo, tai labiau išnaudojama kaip informacinė priemonė, siekiant sukelti tam tikras reakcijas.
Bandymas išsaugoti reputaciją
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pertvarkė ministrų kabinetą, siekdamas įveikti virtinę savo antrosios kadencijos krizių, sakė šaltiniai vyriausybėje. Premjerės kėdę išsaugojo Elisabeth Borne, o ir visas pertvarkymas buvo ribotos apimties. Labiausiai krinta į akis, kad buvo pakeistas pirmasis juodaodis šalies švietimo ministras Papas Ndiaye, kuriam, nepaisant įspūdingos mokslininko ir rasių santykių eksperto karjeros, regis, buvo sunku triukšmingoje Prancūzijos politikos aplinkoje.
Antrąją E. Macrono kadenciją kilo pikti, mėnesius trunkantys protestai dėl itin nepopuliaraus sprendimo padidinti pensinį amžių. Praėjusį mėnesį visą šalį apėmė riaušės dėl incidento, kai policininkas nušovė iš Šiaurės Afrikos kilusį paauglį.