Šį pirmadienį Vyriausybė svarstys, ar nuo ateinančių metų panaikinti elektros rezervo išlaikymą iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto. Netekus papildomo finansavimo, tektų uždaryti 2012 metais baigtą statyti 9-ąjį bloką, baiminasi elektrinę valdanti įmonė „Lietuvos energijos gamyba“.

Ministrų kabinetas praėjusį trečiadienį Energetikos ministerijos parengtą įstatymų pakeitimų projektų paketą atidėjo, suabejojus finansų ministrui Viliui Šapokai. Pasak ministerijos, energiją gali balansuoti 2016 metais pradėjusios veikti elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, todėl nebereikia sisteminio arba dar kitaip vadinamo strateginio rezervo, kurio paslaugą teikia 9-tasis blokas, išlaikyti iš VIAP lėšų. LEG teigimu, toks siūlymas gali kelti grėsmę energetiniam saugumui, nes uždarius 9-tą bloką, gali tekti uždaryti ir 7-tą bei 8-tą blokus, o tai reikš, kad likusiems dujų vartotojams maždaug 44 mln. eurų pabrangs ir SGD terminalo išlaikymas. „Lietuvos energijos gamyba“ šiemet elektros rezervui užtikrinti iš VIAP biudžeto gavo 34,308 mln. eurų, pernai - 25,146 mln. eurų. Anksčiau 9-asis blokas buvo remiamas per VIAP kvotas – jėgainė gamindavo nustatytą kiekį elektros, už kurį gaudavo nustatytą kainą. Tokia paramos sistema panaikinta nuo 2016 metų. 2012 metais pastatytas 9-tasis blokas, kurį kartu su partneriais Lietuvoje statė Ispanijos koncernas „Iberdrola“, kainavo apie 376 mln. eurų, dalis jo statybai paimtų paskolų iki šiol nėra grąžinta. 168,2 mln. eurų dotaciją jam skyrė donorų finanasuojamas tarptautinis Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondas, 71 mln. eurų paskolą suteikė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), be to, jį finansavo bankų konsorciumas, kuriame buvo „Swedbank“, SEB bankas, „DnB Nord“, „Nordea Bank Lietuva“ ir „Danske“ bankas, dalį lėšų projektui skyrė tuometinė „Lietuvos energija“ (dabar – LEG). Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.