FotobankasLietuvos gynybos biudžetas kitąmet turėtų viršyti 2 proc. bendrojo vidaus produkto, teigia Krašto apsaugos ministerija.
Vyriausybės trečiadienį patvirtintame 2021 metų biudžeto projekte absoliučiais skaičiais krašto apsaugos sistemos finansavimas numatomas toks pat, kaip ir šiais metais – 1 mlrd. 17 mln. eurų.
NATO yra nustačiusi standartą, kad sąjungininkių išlaidos gynybai siektų bent 2 proc. BVP, tačiau šį slenkstį yra pasiekusios tik devynios iš 30 aljansui priklausančių šalių. „Turime tęsti pradėtą Lietuvos kariuomenės modernizaciją bei toliau stiprinti atgrasymą ir gynybą, nes tai mus įpareigoja daryti esama geopolitinė situacija“, – BNS atsiųstame komentare sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Skirtingi scenarijai
Gynybos biudžeto santykis su BVP priklausys nuo to, kaip vystysis šalies ekonomika – kuo sparčiau augs ūkis, tuo gynybos finansavimo dalis BVP atžvilgiu bus mažesnė.
Krašto apsaugos ministerijai numatytos lėšos sudarys 2,01 proc. BVP, jei išsipildys Finansų ministerijos rugsėjo mėnesio ekonominės raidos scenarijus.
Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos birželio mėnesio scenarijų, kuriame Lietuvos ūkiui piešiamas blogesnis scenarijus, šis rodiklis būtų 2,09 proc.
„Visi scenarijai atitinka NATO 2 proc. slenksčio minimalius reikalavimus“, – BNS sakė krašto apsaugos ministro patarėja Vita Ramanauskaitė.
Lietuvos BVP pokyčių prognozės labai skiriasi dėl neapibrėžtumo, kurį sukėlė koronaviruso krizė.
JAV dėmesys
Lietuva 2 proc. rodiklį pirmą kartą pasiekė pernai metais, o dauguma politinių partijų yra įsipareigojusios, kad 2030 metais gynybos biudžetas pasiektų 2,5 proc. BVP. JAV spaudžia sąjungininkus Europoje laikytis sutarto 2 proc. rodiklio ir nuosekliai didinti gynybos biudžetus. Šią vasarą Vilniuje apsilankęs JAV Sausumos pajėgų sekretorius Ryanas D. McCarthy pareiškė, kad būtent Lietuvos investicijos į krašto gynybą sudaro prielaidas amerikiečių karių dislokavimui šalyje.
Anot V. Ramanauskaitės, kitų metų Krašto apsaugos ministerijos asignavimai suplanuoti ir paskirstyti, išlaikant NATO nustatytas gynybos išlaidų proporcijas: personalo išlaikymo išlaidoms planuojama skirti ne daugiau 50 proc. visų asignavimų, o įsigijimams – ne mažiau kaip 20 proc.
Tarp didžiausių artimiausio laikotarpio Lietuvos kariuomenės pirkinių turėtų būti šešių amerikietiškų sraigtasparnių „Black Hawk“ įsigijimas. Sandorio vertė gali būti didesnė nei 300 mln. eurų. Sutartį numatoma pasirašyti dar šiais metais.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
