Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gruodžio 7 d.


GYNYBA
Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės vadai sutarė rengti netikėtas pratybas
BNS
BNS foto
V. Rupšys ir R. T. Andrzejczakas.

Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių vadai penktadienį sutarė keistis žvalgybine informacija ir rengti netikėtas pratybas.

Apie tai kalbama Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio ir Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininko Rajmundo T. Andrzejczako pasirašytame susitarime.

Pasak V. Rupšio, pasirašytame bendradarbiavimo plane „Orša“ numatyti prioritetai ir pagrindinės bendradarbiavimo sritys.

„Susitarime numatytos aiškios pasikeitimo žvalgybos informacija visose dimensijose gairės. Mes tai jau darome ne vienus metus ir tas bendradarbiavimas, mums, Lietuvai, ypač svarbus, nes Lenkijos kariuomenė teikia mums visapusišką pagalbą pateikiant žvalgybinę informaciją“, – penktadienį per bendrą spaudos konferenciją Vilniuje sakė Lietuvos kariuomenės vadas.

„Taip pat dokumente kalbama apie pratybas. Numatytos netikėtų pratybų galimybės. Jų metu patikrinsime pajėgų pasirengimą, užtikrinsime teritorijos vienybę ir integralumą. Tai viena atgrasymo priemonių“, – teigė jis.

Lietuvos kariuomenės išplatintame pranešime nurodoma, kad tarp šalių bus tęsiamas bendrų veiksmų bei planų sausumoje, ore ir jūroje sinchronizavimas, pabrėžiama, kad Baltijos jūros zona, Suvalkų koridorius išlieka strategiškai svarbūs viso regiono ir Aljanso saugumui, tad siekiama bendro koordinuoto atsako į bet kokias grėsmes.

„Plėtodami savo santykius dvišaliu lygmeniu, prisidedame prie NATO pastangų stiprinti atgrasymą ir gynybą regione“, – pranešime cituojamas Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys.

Spaudos konferencijoje Lietuvos kariuomenės vadas pabrėžė, kad būtina investuoti į karius, jų pasirengimą.

Abu vadai tvirtino, kad atsižvelgiant į naujausias grėsmes, būtina kuo greičiau prie jų pritaikyti savo kariuomenes, ir tai padaryti privalu per dvejus–trejus metus: dešimt metų tam neturime.

„Mes turime būti tokie, kad pagal savo turimus resursus, pagal savo galimybes, kaip 3 milijonų tauta, turime turėti pačias kokybiškiausias ginkluotąsias pajėgas, kurios būtų pajėgios kovoti drauge su mūsų sąjungininkais, vykdyti visas operacijas su jais“, – sakė V. Rupšys.

Jo teigimu, Ukrainai laimėjus karą su Rusija, ši valstybė vis tiek liks grėsme Lietuvai ir kitoms regiono šalims.

„Kaip ten bepasibaigtų, kokia ta pergalė būtų, Rusija vis vien bus pajėgi atkurti savo pajėgumus ir toliau grasinti. Galime vienareikšmiškai tai teigti. (...) Todėl mums nėra laiko atidėlioti savo gynybinių pajėgumų vystymą“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.

Anot jo, karines pajėgas reikia reformuoti ne tik orientuojantis į gynybą, bet ir į galimybę „daryti kartu su sąjungininkais atakas, kontratakas“.

„Turėtume tuos pajėgumus vystyti“, – sakė V. Rupšys.

Lenkijos kariuomenės vadas R. T. Andrzejczakas savo ruožtu akcentavo oro gynybos svarbą.

„Iš to, kas vyksta Ukrainoje, mes matome, kokios kritinės svarbos yra oro gynybos sistemos. Jos svarbios ne tik kovos lauke, bet ir apginant kritinę infrastruktūrą, ir esminis klausimas – kaip efektyviai, ekonomiškai, jei Lenkija, pavyzdžiui, investuoja į oro gynybos sistemas, mes galime koordinuoti veiksmus ir pasiekti daugybinį efektą“, – teigė jis.

R. T. Andrzejczakas pabrėžė, kad skiriant didžiules lėšas gynybai jas būtina panaudoti „sumaniai“.

„Kiekvienas mūsų pirkinys turi įtakos dešimtmečiams į priekį, ir mūsų esminės diskusijos – kaip sinchronizuoti šiuos pirkinius, tai yra prioritetų sąrašo viršuje“, – tvirtino jis.

Lietuva kitąmet krašto apsaugai planuoja skirti 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto finansavimą, Lenkija – 3 procentus.

2022 11 04 09:56
Spausdinti