Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, liepos 7 d.


GYNYBA
Lietuvos ir Vokietijos vadovai: sutarta, kad Baltijos šalyse būtina didinti karių skaičių
BNS
BNS foto
Vokietijos kariai.

Reaguojant į Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, Vokietija pažadėjo stiprinti šalyje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną iki brigados dydžio vieneto.

Tą antradienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, pabrėžęs, kad sąjungininkės yra įsipareigojusios ginti kiekvieną Aljanso centimetrą.

„Numatėme, kad sustiprinsime mūsų indėlį stiprinant rytinį NATO flangą, mes sukursime stiprią brigadą, tai aptarėme vieni su kitais ir turėsime dirbti šia kryptimi“, – žurnalistams Prezidentūroje teigė O. Scholzas.

Tą lankydamasis Pabradėje patvirtino ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Vokietija ketina imtis lyderystės ir (...) sustiprinti savo karinį buvimą čia. Ketina jį sustiprinti iki brigados lygmens. Tai yra vienas iš tikslų, vieną iš svajonių, apie kurią mes galvojame, laukdami NATO viršūnių susitikimo. Praktiškai tai tampa realybe, kūnu jau šiandien“ – sakė šalies vadovas.

Pasak jo, šiuos veiksmus Berlynas ir Vilnius darys palaipsniui.

„Kaip priimančioji šalis pasirūpinsime visa būtina infrastruktūra. Ypatingai atkreipiau kanclerio dėmesį, kad mums būtų tikslinga turėti čia dar vieną papildomą batalioną nuolatinėms pratyboms, nuolatinėms treniruotėms“, – teigė G. Nausėda.

BNS foto
K. Kallas, O. Scholzo ir G. Nausėdos susitikimas.

Šalies vadovas teigė nenorintis kol kas tiksliai įvardinti, kada brigada bus Lietuvoje, bet pabrėžė, jog tai „nesitęs metų metais“, o karinį vienetą, kaip ir iki šiol, sudarys ne tik vokiečių kariai.

„Jau artimiausius metus–pusantrų mes galime tikėtis suformuoti reikalingą kovinį vienetą čia. Turime padaryti tam tikrus darbus, pirmiausia, dėl kareivinių statymo, dėl dislokacijos vietų, infrastruktūros. Manau, kad tai – realistiškas laiko tarpas“, – sakė prezidentas.

Dėmesys Baltijos regionui

Prezidentūroje šalies vadovas taip pat dalyvavo keturšaliame Baltijos šalių ir Vokietijos lyderių susitikime. Pasak G. Nausėdos, būtina stiprinti gynybinius pajėgumus didinant karių skaičių visose Baltijos šalyse.

„Maksimali parengtis ir sustiprintos pajėgos mūsų regione yra viso Aljanso saugumo garantas. Sutarėme, kad būtina stiprinti gynybinius pajėgumus Baltijos šalyse didinant dislokuotų karių skaičių, stiprinant oro ir jūros gynybą“, – per bendrą spaudos konferenciją sakė šalies vadovas.

G. Nausėda akcentavo, kad didinti NATO karių buvimą regione skatina nauja strateginė realybė – Rusijos veiksmai Ukrainoje.

„Turime suvokti, kad Rusijos karinė grėsmė niekur nedings, ji išliks ilgalaike grėsme visai euroatlantinei erdvei. (...) Vertindami Rusijos grėsmę, privalome formuoti tvirtą savo atsaką ir stiprinti savo gynybą“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.

Jis teigė, kad Lietuva pasirengusi priimti sąjungininkų karius.

„Sąjungininkų veikimas kartu, vienybė ir solidarumas dabartinėje situacijoje, saugumo aplinkoje yra gyvybiškai svarbūs ir nepakeičiami“, – pabrėžė G. Nausėda.

Oficialių sprendimų tikisi Madride

O. Scholzas pasidžiaugė Vokietijos sprendimu didinti finansavimą gynybai bei vylėsi, kad jį pavyks išlaikyti ir ateityje.

Estijos vyriausybės vadovė Kaja Kallas taip pat tvirtino, kad Baltijos šalių gynyba turi būti pakelta į aukštesnį lygį.

„Aljanso dalyvavimas turi būti padidintas tiek ore, tiek sausumoje, tiek jūroje. Ir sprendimai turi būti priimti Madride, – kalbėjo Estijos atstovė. – Turime aiškiai parodyti agresoriui, kad NATO turi valią ir aiškų gebėjimą apginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą.“

Ir ji, ir Latvijos premjeras Krišjanis Karinis teigė tikį, kad Vokietijos lyderystė per NATO viršūnių susitikimą Madride padės priimti ryžtingus reikiamus sprendimus, kurie užtikrins Aljanso pasirengimą ateities iššūkiams.

„Labai sveikintina, kad Vokietija pasiryžo sustiprinti savo buvimą Lietuvoje, tai labai sveikintinas ir teisingas sprendimas. Tai stiprins Lietuvą, stiprins Latviją ir stiprins Estiją“, – sakė Latvijos ministras pirmininkas.

Vilnius, Ryga ir Talinas tikisi, kad NATO šalių vadovai birželio pabaigoje Madride apsispręs Baltijos valstybėse ir Lenkijoje dislokuotus tarptautinius batalionus išplėsti iki brigadų. Taip pat siekiama stiprinti oro gynybą.

Priešakiniam batalionui Lietuvoje vadovauja Vokietija, Latvijoje – Kanada, Estijoje – Didžioji Britanija. Šių valstybių kariuomenių pagrindu tikimasis batalionus išauginti iki brigadų.

Batalioną sudaro apie 1 tūkst. karių, brigadą – apie 5 tūkstančius.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 06 07 13:53
Spausdinti