KAMKalbos, kad Lietuva kartu su Lenkija ir kitomis Baltijos šalimis gali pasiųsti karius į Ukrainą, yra laužtos iš piršto, pareiškė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, po susitikimo su NATO kolegomis Briuselyje.
Birželio pradžioje buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas interviu britų laikraščiui „The Guardian“ pareiškė, kad atskiros NATO valstybės narės gali dislokuoti savo karius Ukrainoje, jei viršūnių susitikimas Vilniuje nesuteiks Kyjivui jokių aiškių narystės Aljanse perspektyvų.
„Jei NATO nepavyks susitarti dėl aiškaus Ukrainos kelio, yra akivaizdi galimybė, jog kai kurios šalys individualiai imsis veiksmų. Žinome, kad Lenkija itin įsitraukusi į pagalbos teikimą Ukrainai. Neatmesčiau galimybės, kad šiame kontekste Lenkija įsitrauks dar labiau, (...) ja gali pasekti ir Baltijos šalys, galbūt įskaitant ir galimybę pasiųsti savo karius“, – sakė jis, šiuo metu patarinėjantis Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
IQ paklaustas apie tokius teiginius, A. Anušauskas teigė, kad A. F. Rasmussenas yra buvęs NATO generalinis sekretorius ir „tuo viskas pasakyta“.
„Nereikėtų spekuliuoti tais dalykais, kurių jis šiuo metu tikrai nežino, ir apie tai nėra nei kalbama, nei diskutuojama“, – penktadienį teigė ministras.
A. F. Rasmussenas minėtame interviu taip pat teigė, kad būtina, jog Ukraina gautų rašytines saugumo garantijas, pageidautina prieš viršūnių susitikimą, nors ir ne NATO struktūroje. Pasak jo, NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje Kyjivui reikia saugumo garantijų ir narystės kelio, kad būtų išvengta karo eskalacijos.
A. Anušauskas po NATO gynybos ministrų susitikimo teigė, kad kol kas deklaracijos dėl Ukrainos tik derinamos.
„Kiekviena šalis išsakė savo preferencijas, ir kol kas dar anksti kalbėti, kaip atrodys galutinė deklaracija“, – penktadienį kalbėjo ministras.
Kartu jis teigė, jog po ketvirtadienio Ukrainos gynybos paramos grupės Ramšteino formato bei NATO ir Ukrainos komisijos susitikimų aišku, kad parama Kyjivui nemažės: „Tie skaičiai, kurie buvo įgarsinti, – tai šimtai tūkstančių 155 mm artilerijos sviedinių, šimtai tūkstančių minosvaidžių minų, šimtai šarvuočių, tankai ir t. t. Tai tikrai solidi parama, kurios dar laukia Ukraina ir kuri bus suteikta. Tai rodo šalių požiūrį, kad jos nesiorientuoja į dabar Ukrainos vykdomo puolimo eigą, o norėtų, kad Ukraina būtų stipresnė, sukurtų realius, stiprius pajėgumus, kurie galėtų įveikti Rusiją.“
