Lietuvai nuo 2018-ųjų gali neatsiverti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), kuri vienija 35 labiausiai išsivysčiusias pasaulio šalis, durys, jeigu nebus imtasi reformuoti valstybės valdomų įmonių (VVĮ).
Ūkio ministrui Mindaugui Sinkevičiui teko aiškintis EBPO generalinio sekretoriaus pavaduotojui Douglasui Frantzui, kokias pastangas mūsų šalis deda, kad atitikti organizacijos keliamus reikalavimus valstybėms-narėms VVĮ srityje ir prisijungti prie EBPO jau kitais metais.
Ūkio ministerija parengė ir Seimui pateikė įstatymų projektus, kuriais siūloma perduoti valstybės įmonės – Turto banko – atliekamas Valdymo koordinavimo centro funkcijas, susijusias su valstybės valdomų įmonių valdymo politikos įgyvendinimu, viešajai įstaigai Stebėsenos ir prognozių agentūrai. Be to, šiuo metu svarstomos ir vertinamos alternatyvos valstybės nuosavybės funkcijai centralizuoti.
Pasak ministro, siekiant didinti įmonių stebėtojų tarybų ir valdybų savarankiškumą, Vyriausybei jau pateikti teisės aktų pakeitimų projektai, kuriais siūloma depolitizuoti valstybės valdomų įmonių valdymą, padidinti įmonių stebėtojų tarybų ir valdybų savarankiškumą, į šiuos įmonių kolegialius organus pritraukti daugiau nepriklausomų narių, kurie būtų išrinkti laikantis skaidrių procedūrų, bei į šiuos kolegialius organus nerinkti politikų.
Atkreipė dėmesį į urėdijas
M. Sinkevičius patikino EBPO atstovus, kad šalies Vyriausybė imasi valstybės įmonių pertvarkų, siekiant optimizuoti tame pačiame sektoriuje veikiančių valstybės įmonių skaičių: atitinkamai peržiūrimos valstybės įmonių funkcijos ir jų teisinė forma. Pasak jo, šiuo metu pradėta valstybės valdomų bendrovių vykdomų funkcijų, valstybės dalyvavimo tokių bendrovių akcijų valdyme tikslingumo peržiūra. Atlikus peržiūrą, bus pateikti pasiūlymai dėl šių bendrovių veiklos krypčių ir apimties nustatymo principų bei valstybės dalyvavimo šių bendrovių valdyme tikslingumo.
EBPO vadovo pavaduotojas D. Frantzas pažymėjo, kad nepertvarkius VVĮ pagal organizacijos reikalavimus, ypač urėdijų, Lietuva 2018 m. gali būti nepakviesta tapti pilnateise nare. Jis taip pat rekomendavo konsolidavimo procesą pradėti jau pavasario sesijoje.
Ilgas kelias
Stoti į labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių klubą Lietuva buvo pakviesta 2015 m., jai patvirtintas individualus veiksmų planas.
21 EBPO komitetas, kuris pagal Stojimo veiksmų planą turės atlikti detalias peržiūras, apima įvairias ūkio sritis, tarp jų – investicijos, kova su korupcija, bendrovių valdymas, finansinės rinkos, draudimas, konkurencija, mokesčiai, aplinka, chemikalai, viešasis valdymas, reguliavimo politika, statistika, ekonomika, švietimas, darbas ir socialiniai reikalai, sveikatos apsauga, prekyba, eksporto kreditai, žuvininkystė, mokslas ir technologijos, skaitmeninė ekonomika, vartotojų politika.
Stoti į labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių klubą Lietuva buvo pakviesta 2015 m.
Visiems EBPO komitetams pritarus Lietuvos narystei, galutinis sprendimas bus priimtas EBPO Taryboje.
Kol kas mūsų šalis neatitinka griežtų organizacijos reikalavimų. EBPO narėmis gali tapti tik ekonomiškai itin stiprios, skaidrios ir inovatyvios valstybės. Šiuo metu jai priklauso 35 narės, tarp jų ir Estija bei Latvija. Pastaroji prie EBPO prisijungė pernai liepos 1-ąją.
Svarbiausi EBPO tikslai − remti ekonomikos augimą, skatinti užimtumą, gerinti gyvenimo lygį, palaikyti finansinį stabilumą, padėti kitų šalių ekonomikos vystymuisi, prisidėti prie pasaulinės prekybos plėtojimo. Tarptautinėje bendruomenėje narystė EBPO yra pripažįstama kaip šalies ekonominio stabilumo garantas, į ją atsižvelgiama teikiant vyriausybėms paskolas, planuojant ilgalaikes investicijas.
