Alfa.ltŽengtas pirmas žingsnis sprendžiant amžiną Lietuvos silpnąją vietą – oro gynybą. NATO gynybos ministrų susitikime penktadienį sutarta dėl rotacinio oro gynybos Baltijos šalyse modelio.
„Rotacinis oro gynybos modelis numato principus, kad šalys savanoriškumo pagrindu galėtų į rytinį flangą, Baltijos valstybes, skirti oro gynybos pajėgumus, karinę aviaciją. Bet pabrėžiu, kad tai yra savanoriškumo pagrindu“, – žurnalistams Briuselyje, NATO būstinėje, teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Pasak jo, tai pirmas svarbus žingsnis sąjungininkų pagalba stiprinti dangaus virš Lietuvos apsaugą. Ministras taip pat teigė, kad kol kas šalys nėra įpareigotos skirti konkrečius pajėgumus ir rotuotis taip, kaip tai dabar daro NATO oro policijos misija.
„Realios pajėgos gali būti skirtos ir pagal šį modelį. Bet tai savanoriškumo pagrindu – jei Lietuva dvišaliu pagrindu su kuria nors valstybe sutars. Mes visuose pokalbiuose šį klausimą keliame (teko kalbėtis ir su Prancūzijos, ir su Turkijos gynybos bei kitais ministrais)“, – kalbėjo A. Anušauskas.
IQ paklaustas apie sąjungininkų reakciją į šią idėją, ministras teigė, kad sąjungininkų pozityvią reakciją rodo tai, kad šis modelis buvo ne blokuotas, o patvirtintas.
Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino NATO šalių gynybos ministrų pasiektą sutarimą dėl rotacinio gynybos modelio. Prezidentūros teigimu, pastarasis Aljanso sprendimas leis esmingai sustiprinti rytinio NATO flango oro gynybos pajėgumus.
„Prezidentas sveikina NATO ministrų sprendimą, kurį Vilniuje patvirtinus visiems NATO šalių vadovams bus reikšmingai sustiprinta Baltijos šalių oro gynyba“, – teigiama prezidentūros komentare, kurį Eltai raštu perdavė šalies vadovo patarėjas Ridas Jasiulionis.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys jau kurį laiką siekia, kad Aljansas sustiprintų oro gynybos pajėgumus regione – pereitų nuo beveik 20 metų trunkančios NATO oro policijos į oro gynybos misiją.
