Meniu
Prenumerata

pirmadienis, birželio 17 d.


ATSAKAS Į RUSIJOS AGRESIJĄ
Lietuvos pastangos – kaip į sieną: kodėl ES nenori taikyti sankcijų „Rosatom“?
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
Scanpix

Į Briuselyje ketvirtadienį–penktadienį vykstančią Europos Vadovų Tarybą (EVT) atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad kels klausimą dėl sankcijų Rusijos branduolinei korporacijai „Rosatom“, kuri perėmė okupuotą Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę (AE) bei kitaip prisideda prie agresijos. Bet kol kas optimizmo nedaug.

„Pastebėjau, kad po kiekvieno naujo sankcijų paketo (jau dešimt jų turime) yra tam tikras laikotarpis, kai jaučiamas tam tikras nuovargis ir diskusijos vyksta labai vangiai. Taip, 11-asis sankcijų paketas bus. Taip, Lietuva stengsis įtraukti į jį tą patį „Rosatomą“ ir jo valdybos narius. Šiandien tai vis dar sunku padaryti dėl Vengrijos pasipriešinimo ir šia linkme dar reikia padėti daug pastangų“, – žurnalistams Briuselyje kalbėjo G. Nausėda.

Pirmadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pranešė, kad Lietuva pateikė naują pasiūlymą dėl sankcijų „Rosatom“.

„Rosatom“ turi būti taikomos sankcijos. Mes pateikėme kolegoms naują pasiūlymą, kuris yra „svogūno principu“, t. y. daug sluoksnių, iš kurių galima pasirinkti, ir mes galime nulupti tuos, dėl kurių negalime susitarti, tačiau vis tiek galime taikyti sankcijas „Rosatom“. Tai gali būti valdybos nariai, tai gali būti naujos sutartys, gali būti daug dalykų“, – tuomet žurnalistams Briuselyje kalbėjo ministras.

Vis dėlto diplomatai ir šį kartą nėra tokie optimistiški dėl sankcijų „Rosatom“. Prahoje įsikūręs analitinis centras „Europinės vertybės“ savo kas savaitinėje ataskaitoje taip pat pabrėžia, kad sankcijas Rusijos branduolinei korporacijai taikyti sunkiau, nei atrodo. Anot analitikų, bent trys ES šalys – Prancūzija, Vengrija ir Bulgarija – blokuoja sankcijų „Rosatom“ įvedimą.

ES Taryba
Gitanas Nausėda.

„Prancūzija yra didžiausia bendradarbiavimo su „Rosatom“ branduolinėje srityje rėmėja. Garsiausi yra vengrai, kurie, kalbėdami apie sankcijas „Rosatom“, remiasi nacionalinio saugumo klausimais. Bulgarija taip pat išreiškė susirūpinimą dėl savo branduolinio kuro tiekimo saugumo. „Rosatom“ suprato, kad šiuo metu sankcijų taikymo rizika yra minimali. Tačiau „Rosatom“ veikla nėra griežtai susijusi su taikiu branduolinės energijos naudojimu. „Rosatom“ prižiūri Rusijos kovinį branduolinių raketų arsenalą, kurį Kremlius naudoja grasindamas pasauliui. Be to, „Rosatom“ importuoja komponentus Rusijos tankams ir lėktuvams, naudodamasis tuo, kad bendrovei nebuvo taikomos sankcijos“, – rašo „Europinės vertybės“ ekspertai.

Tai labai geras pavyzdys tiems, kurie prisirišę prie tos Rusijos bambagyslės.

Jų teigimu, „Rosatom“ naudojasi savo stipria padėtimi rinkoje, nes per dešimtmečius tvirtai įsitvirtino pasaulinėse tiekimo grandinėse, o reaktorių veikla visame pasaulyje priklauso nuo „Rosatom“ specialistų, įrangos ir sodrinto urano. Metinės „Rosatom“ pajamos iš kuro surinkimo, įrangos ir paslaugų eksporto pastaraisiais metais siekė 9 mlrd. dolerių. Tai sudaro tik 1,5 proc. viso Rusijos eksporto, tačiau to pakanka reikšmingai įtakai išlaikyti. ES ketvirtadalis visos elektros energijos pagaminama atominėse elektrinėse, o 18 iš 103 elektrinių priklauso nuo „Rosatom“ kuro rinkinių. Dar trijuose reaktoriuose naudojamas Rusijos ir Prancūzijos kuras. Bendra „Rosatom“ dalis pasaulinėje rinkoje sudaro 17 proc.

Be to, Čekijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje ir dviejuose iš keturių Suomijoje esančių energijos blokų naudojamas „Rosatom“ kuro bendrovės TVEL kuro rinkinys. 2022 m. „Rosatom“ pradėjo statyti du energijos blokus Vengrijos Pakso mieste. Projekto vertė – 11 mlrd. dolerių, o Vengrija neketina jo atšaukti.

Tiesa, priduria ekspertai, „Rosatom“ jau susidūrė su tam tikromis Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmėmis – Švedijos bendrovė „Vattenfall“ atsisakė naudoti rusišką branduolinį kurą. Be to, „Rosatom“ prarado galimybę patekti į naujas Vakarų rinkas. Tai ryškiausiai iliustruoja Suomijos atsisakymas statyti „Chanhikivi-1“ AE, kuri būtų buvusi 7 mlrd. eurų vertės projektas.

Taip pat JAV bendrovė „Westinghouse“, išmokusi gaminti kuro rinkinius rusiškos konstrukcijos reaktoriams, gali padėti sumažinti priklausomybę nuo „Rosatom“ TVEL. Bulgarijos Kozlodujaus AE, gaminanti 35 proc. šalies elektros energijos, yra arčiausiai „Rosatom“ kuro atsisakymo. 2022 m. elektrinės vadovybė pasirašė dešimties metų trukmės kuro tiekimo sutartis su amerikiečių „Westinghouse“ ir prancūzų „Framatome“. Tą patį planuoja padaryti ir Čekija. Suomijos bendrovė „Fortum“ tik neseniai pradėjo ieškoti kito kuro gamintojo, todėl nenutrauks tiekimo iš Rusijos, kuris numatytas iki 2030 m.

Apie kuro alternatyvas Briuselyje kalbėjo ir prezidentas G. Nausėda: „Ukrainos pavyzdys rodo, kad galima pamažu atsisakyti ir Rusijos branduolinio kuro, pereiti prie amerikietiško branduolinio kuro. Tai labai geras pavyzdys tiems, kurie prisirišę prie tos Rusijos bambagyslės.“

Yra įvairios schemos, su kuriomis mes susiduriame, ne paslaptis, ir Lietuvoje. Ana pusė kuria tas schemas greičiau, nei mes surandame priešnuodžius.

Vis dėlto Ukraina „Rosatom“ ir su ja susijusiems juridiniams asmenims sankcijas įvedę tik 2023 m. vasarį. Asmenines sankcijas „Rosatom“ vadovybei yra įvedusios tik Ukraina ir Didžioji Britanija.

„Tai, kad „Rosatom“ atžvilgiu nėra jokių ES ribojamųjų priemonių, kelia pavojų ES branduoliniam saugumui. Niekas negali atmesti galimybės, kad šiandien Zaporižios AE perėmęs „specialistas“ rytoj atvyks aptarnauti stoties Slovakijoje arba Bulgarijoje“, – apibendrina „Europinės vertybės“ ekspertai.

Būtent Lietuvos diplomatai ir siekia, kad bent jau okupuotoje Ukrainos AE dirbantiems „Rosatom“ atstovams būtų taikomos ES sankcijos.

Be to, G. Nausėda pabrėžė, kad būtina ne tik galvoti apie naujas sankcijas, bet ir užkirsti jau pritaikytų apėjimui.

„Šiandien, be 11-ojo paketo, dar labai svarbus sankcijų apėjimo klausimas. Jis tampa vis didesnį galvos skausmą keliančiu klausimu. Yra įvairios schemos, su kuriomis mes susiduriame, ne paslaptis, ir Lietuvoje. Ana pusė kuria tas schemas greičiau, nei mes surandame priešnuodžius“, – kalbėjo prezidentas.

Bendrai EVT dienotvarkė per daug nesiskiria nuo vasario mėnesį buvusio susitikimo ir tai sukėlė šiokį tokį nepasitenkinimą EVT vadovu Charles’iu Micheliu. Kaip ir praėjusį kartą, pirmoje vietoje Ukraina – nuo amunicijos tiekimo iki atskiro tribunolo dėl agresijos sukūrimo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipsis nuotoliniu būdu į ES lyderius. Taip pat numatyta diskusija su JT generaliniu sekretoriumi António Guterresu.

Toliau planuojama diskusija ES konkurencingumo ir prekybos klausimais. Taip pat aptarti situaciją energetikos srityje, Europos Komisijai pateikus pasiūlymą dėl naujo elektros energijos kainų skaičiavimo. Italijos prašymu į EVT dienotvarkę įtrauktas migracijos klausimas.

Galiausiai penktadienį įvyks euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame dalyvaus Europos Centrinio Banko prezidentė Christine Lagarde ir bus aptarta ekonominė ir finansinė padėtis.

2023 03 23 16:00
Spausdinti