Iš Lietuvos kilę žydai aktyviai naudojasi galimybe atkurti šalies pilietybę po pernai liepą įsigaliojusių pataisų, leidžiančių jiems tai padaryti lengviau.

Migracijos departamentas paskelbė, kad per pirmąjį pusmetį Lietuvos pilietybę atkūrė 1131 asmuo. Pernai per pirmąjį pusmetį Lietuvos pilietybė buvo atkurta 481 asmenims, per antrąjį –912. Institucijos vadovė Evelina Gudzinskaitė sako, kad antrąjį pusmetį tarp atkūrusių pilietybę asmenų daugiausia yra litvakų. „Po to, kai pernai buvo pakeistas Pilietybės įstatymas, tai labai auga (atkurtos pilietybės) skaičiai. (...) Litvakų iš Izraelio ir Pietų Afrikos Respublikos yra dauguma, šita galimybe taip pat aktyviai naudojasi į Jungtines Amerikos Valstijas išvažiavę žmonės“, – teigė E.Gudzinskaitė. 2016 metų liepą įsigaliojo įstatymų pataisos, numatančios, kad Lietuvos pilietybę gali gauti tarpukariu iš šalies išvykę asmenys ir jų palikuoniai. Lietuvos pilietybę gali gauti tarpukariu iš šalies išvykę asmenys ir jų palikuoniai. Pilietybės įstatymas buvo pakeistas Migracijos departamentui ir teismams pradėjus atsisakyti atkurti pilietybę kai kuriems litvakams, kurie nepateikdavo įrodymų, kad būdavo persekiojami tarpukario Lietuvoje. Lietuvos pareigūnai skaičiuoja, kad Izraelyje gyvena apie 200 tūkst. lietuviškų šaknų turinčių žydų, o Pietų Afrikos Respublikoje – daugiau nei 70 tūkstančių. Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra pripažinti per 800 lietuvių. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.