ES TarybaNors Ukraina surengė sėkmingą operaciją Rusijos Kursko srityje, į Briuselyje vykstantį neformalų ES užsienio reikalų ministrų susitikimą atvykęs Ukrainos diplomatijos vadovas Dmitro Kuleba neatrodė optimistiškas. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis rėžė tiesiai: „Europa pasiruošusi pralaimėti.“
Dauguma Vakarų šalių ir toliau kalba, kad rems Ukrainą, kiek reikės. Tą patį ketvirtadienį kartojo ir didelė dalis ES šalių užsienio reikalų ministrų, atvykusių į neformalų susitikimą Briuselyje. Vis dėlto retorika nuo realybės skiriasi. Tai be užuolankų teigė G. Landsbergis, tai diplomatiškiau patvirtino D. Kuleba.
„Mes turime savęs paklausti, ar nesame dalis šios problemos (Rusijos atakų – red. past.). Iki šiol nė viena „Patriot“ baterija, kuri buvo pažadėta Vašingtone, nebuvo pristatyta. Jokių naujų amunicijos paketų nebuvo pristatyta nuo birželio mėnesio. Tik keletas F-16 buvo pristatyta ir pradėta naudoti. Bet svarbiausia – mes paskaičiavome, kad iš dujų ir naftos, kurios parduodamos ES, mokesčių Rusija gali surengti šešias tokias atakas prieš Ukrainą“, – apie šios savaitės didelio masto Ukrainos civilinių objektų apšaudymą raketomis ir dronais kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Pasak jo, įmonės, kurios parduoda Europai dujas ir naftą, sumoka 6,6 mlrd. eurų mokesčių į Rusijos biudžetą, o ataka, kuri buvo įvykdyta šią savaitę, kainavo apie 1,3 mlrd. eurų. Esą kiekvienoje Rusijos raketoje, paleistoje į Ukrainą, yra 12,5 proc. europietiškų pinigų.
Kita bėda, G. Landsbergio teigimu, remti Ukrainą pasižadėjusios šalys nesilaiko savo pažadų:
„Kai šalis X pažada Y ginkluotę, išaiškėja, kad ginkluotė Y yra netinkama, nenaudotina ir ją reikia remontuoti, o tai labai ilgai užtruks. Kalbėdamiesi su savo draugais ukrainiečiais išsiaiškinome, kad pernai žadėta ginkluotė bus pristatyta tik 2027 m., nors skaičiavimai, pranešimai ir antraštės buvo 2023 m.“
„Žinote, o Putinas turi patikimų draugų: šiaurės korėjiečiai, iraniečiai sugeba suteikti Rusijai tai, ką pažadėjo. Tai yra skirtumas“, – pridūrė ministras.
Beje, panašiai kalbėjo ir ES ministrų susitikime dalyvaujantis D. Kuleba.
„Ilgalaikis Europos saugumas prasideda nuo drąsių sprendimų dėl Ukrainos. (...) Mes galime nugalėti Rusiją ir tai įrodėme dar kartą“, – kalbėjo jis.
Ukrainos ministras teigė, kad su kolegomis siekia aptarti šiuos esminius dalykus: ginkluotės panaudojimo ribojimo Rusijos teritorijoje panaikinimą, pažadėtos ginkluotės pristatymo pagreitinimą, oro gynybos poreikį ir šalies narystės ES perspektyvas.
„Visų pirma ir tai yra pagrindinė mūsų darbotvarkės tema – leidimas Ukrainai atakuoti teisėtus, pabrėžiu – teisėtus, karinius taikinius Rusijos gilumoje. Mes kalbame apie oro uostus, kuriais naudojasi Rusijos bombonešiai, taktiniai ir strateginiai bombonešiai, kurie atakuoja Ukrainos pajėgas ir Ukrainos civilinę infrastruktūrą, – teigė D. Kuleba ir pridūrė: – Tie, kas kaltina Ukrainą dėl nesėkmių, turi prisiminti, kad Rusijos sėkmė priklauso nuo vieno dalyko – partnerių pasirengimo priimti drąsius sprendimus. Jei sprendimai priimti, Ukrainai sekasi sėkmingai. Jei nepriimti, kaltinkite ne Ukrainą, o save.“
G. Landsbergis irgi pbrėžė: „Mes labiau saugome Rusijos dangų. Rusijos lėktuvai yra geriau apsaugoti Vakarų garantijų nei ukrainiečiai.“
Lietuvos ministras taip pat neatmetė, kad ginkluotės tiekimo trikdymas ir kitos kliūtys Ukrainai gali būti suprantamos kaip bandymas ukrainiečius priversti sėstis su Rusija prie derybų stalo.
„Yra ir kita žinutė: Europa pasiruošusi pralaimėti. Aš išties tikiuosi, kad žmonės, kurie priima sprendimus nesuteikti Ukrainai to, kas pažadėta, ruošiasi kitam karo etapui, nes tai įvyks“, – pareiškė G. Landsbergis.
Be Ukrainos, ES ministrai planavo aptari padėtį Artimuosiuose Rytuose, paliaubų planą ir tolesnio konflikto išplitimo regione prevenciją. Jie taip pat turėjo susitikti su Turkijos užsienio reikalų ministru Hakanu Fidanu.
Neformalūs ES užsienio reikalų ministrų susitikimai (Gymnich) tradiciškai rengiami kas pusmetį ES Tarybai pirmininkaujančioje šalyje ir pagal įprastą praktiką turėjo vykti šiuo metu pirmininkaujančios Vengrijos sostinėje Budapešte, tačiau po pasipiktinimą sukėlusių premjero Viktoro Orbáno vizitų į Maskvą ir Pekiną liepos mėnesį ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis nusprendė, kad neformalus užsienio reikalų ministrų susitikimas vyks Briuselyje.
„Tai aiškus signalas, kad Europos šalys nesutinka su Vengrijos tarptautine politika, jos įgyvendinimo ir prezidentavimo ES būdais“, – sakė G. Landsbergis.
