Meniu
Prenumerata

sekmadienis, gruodžio 4 d.


LYČIŲ LYGYBĖ
Lygybės indeksas: Lietuvos įvertinimas kilo labiausiai, bet liko 20-oje vietoje
BNS
Pixabay

Lyčių lygybės srityje Lietuvos įvertinimas per metus kilo daugiausiai, bet indekso lentelėje ji liko toje pačioje 20-oje vietoje.

Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) paskelbtame atnaujintame lyčių lygybės indekse Lietuva įvertinta 2,2 balo daugiau nei pernai, bendras jos indeksas siekia 60,6 balo.

Be to, palyginti su kitomis ES valstybėmis, šalies įvertinimas padidėjo labiausiai, bet nepaisant to, Lietuvos užimama vieta indekso lentelėje nepagerėjo ir ji atsilieka nuo ES vidurkio – šis sudaro 68,6 balo iš 100 galimų.

Geriausiai Lietuva įvertinta darbo srityje – čia ji surinko 73,9 balo ir užėmė 11-ą vietą. Anot pirmadienį išplatinto Lygių galimybių kontrolieriaus pranešimo spaudai, tai vis dėlto nereiškia pagerėjimo – lyčių lygybės darbo srityje rodiklis nuo 2019 metų net šiek tiek sumažėjo.

„Šie duomenys signalizuoja, kad reikia susirūpinti lyčių lygybe Lietuvos darbo rinkoje. Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje moterų nedarbas antrus metus iš eilės yra didesnis nei vyrų. Šiuo metu darbo neturi 7,8 tūkst. daugiau moterų nei vyrų. Tai rodo, kad pandemijos išaugintas nedarbo atotrūkis dar nesugrįžo į priešpandeminę situaciją“, – pranešime teigė lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Lyčių lygybės indekse Lietuvos įvertinimas paaugo žinių srityje (+1,5 balo). Labiausiai – dėl pagerėjusios lyčių pusiausvyros aukštojo ir aukštesniojo mokslo studijose.

Geresnį įvertinimą Lietuva gavo ir galios srityje (+ 6,1 balo) – čia ji užima 18-ą vietą tarp kitų ES valstybių. Šį pokytį paskatino pažanga politinių sprendimų priėmimo srityje. Šiais metais 42 proc. ministrių ir viceministrių pareigų ėjo moterys. Tiesa, aukščiausiu lygmeniu lygybės dar labai trūksta: Seime yra 28 proc. moterų, o tai tebėra mažesnis skaičius už ES vidurkį (33 proc.).

Anot pranešimo, EIGE duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje labai ryški lyčių nelygybė pinigų srityje. Pernai moterys uždirbo vidutiniškai 11,1 proc. mažiau nei vyrai.

„Akivaizdu, kad mažesni atlyginimai lemia ir mažesnes moterų pensijas, o tai atsiliepia ir skurdo statistikoje. Pernai moterų skurdo lygis siekė 22,4 proc., vyrų – 17,1 procento. Labiausiai skursta 65 metų ir vyresnės moterys – net 42 proc.“, – teigė B. Sabatauskaitė.

Atskiras indekso autorių dėmesys skirtas su pandemijos poveikiu susijusiai nelygybei darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo srityje: vaikų ir buities priežiūrai, lanksčių darbo sąlygų taikymui.

Remiantis EIGE duomenimis, praėjusiais metais 57 proc. Lietuvos moterų nurodė, kad vaikus prižiūri visiškai vienos arba beveik nepadedamos antrųjų pusių ir kitų asmenų. Tą patį tvirtino 13 proc. vyrų.

„Šis 44 proc. siekiantis nelygybės rodiklis – vienas ryškiausių Europos Sąjungoje. Pandemijos metu 43 proc. moterų ir 21 proc. vyrų teigė, kad vaikų iki 11 metų priežiūrai skyrė daugiau nei keturias valandas kasdien. Dauguma moterų ir vyrų savo vaikų priežiūrai pasitelkė senelių ir kitų giminaičių pagalbą“, – rašoma Lygių galimybių tarnybos pranešime.

Sergančių, negalią ar kitų specialių poreikių turinčių artimųjų ilgalaikė priežiūra taip pat dažniau teko moterims nei vyrams – 25 proc. moterų ir 14 proc. vyrų nurodė, kad tam skyrė daugiau nei keturias valandas per dieną.

Namų ruošos darbai irgi dažniausiai gulė ant moterų pečių – 70 proc. moterų ir 8 proc. vyrų tvirtino patys atliekantys namų ruošos darbus.

Anot B. Sabatauskaitės, duomenys rodo, kad pandemija dar labiau pagilino iki šiol egzistavusią ryškią lyčių nelygybę namų ruošos ir priežiūros srityse.

Aukščiausius lyčių lygybės indekso įvertinimus gavo Švedija (83,9 balo), Danija (77,8) ir Nyderlandai (77,3), o žemiausius – Vengrija (54,2), Rumunija (53,7) bei Graikija (53,4).

Lyčių lygybės indeksas matuoja ES valstybių lyčių lygybės pažangą šešiose srityse: darbo, pinigų, žinių, laiko, galios ir sveikatos.

2022 10 24 14:19
Spausdinti