Meniu
Prenumerata

antradienis, gegužės 28 d.


LENKIJOS POŽIŪRIS
M. Antonowicz: Lenkijos pranašystė dėl Rusijos pildosi – visuomenė jau ruošiama kitiems žingsniams
Karolis Juršys
Scanpix
Lenkų kariai su šarvuočiais „Rosomak“ kerta Vyslos upę.

Lenkija pagal gynybos išlaidas nuo BVP yra viena iš NATO lyderiaujančių šalių. Lenkijos, panašiai kaip ir Lietuvos, Rusijos grėsmės suvokimas buvo aukštas dar tada, kai likusi Europos dalis netikėjo, kad Rusija gali imtis agresyvių veiksmų prieš kaimynes. Tačiau ar Lenkijos valdžia ir visuomenė yra pasiryžusios žengti toliau, kad užtikrintų Rytų Europos flango saugumą? Apie tai kalbame su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologu Mariusz Antonowicz.

„<...> bendrai kalbant, visuomenė labiau mato, kad Europa pagaliau prabudo. Lyderiai mąsto, kaip ir Radosławas Sikorskis (Lenkijos užsienio reikalų ministras – IQ past.) neseniai sakė, kad Lenkijos saugumas statomas ant dviejų polių – transatlantinio ir europinio. Šiuo požiūriu į E. Macrono kalbas žiūrima teigiamai“, – apie Vakarų iniciatyvą Ukrainoje dislokuoti Vakarų karius kalbėjo politologas.

– Kaip Lenkija vertina Rusijos grėsmę? Ar visuomenė tiki, kad, jeigu Ukraina vis dėlto pralaimėtų, Rusijos taikinys galėtų būti kas nors iš Rytų Europos šalių, įskaitant Lenkiją?

– Visuomenė tiki, tik labiau yra tikėjimas, kad pirmiausia tai bus Baltijos valstybės, o ne Lenkija. Rusijos grėsmė yra matoma akivaizdžiai. Atsimename Lenkijoje tapusią visuotinę žinią, kai buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyńskis 2008 m. Tbilisio pagrindinėje aikštėje sakė, kad šiandien Gruzija, po to Ukraina, vėliau Baltijos valstybės, o galiausiai galbūt ir Lenkija. Ta logika vadovaujasi politinis elitas, šis mąstymas įsišaknijęs ir į Lenkijos visuomenę.

2024 05 09 12:00
Spausdinti