Lietuvos delsimas paskirti ambasadorių Lenkijoje gresia diplomatine krize, kaip IQ tvirtino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mariuszas Antonowiczius.
Ambasadorių neskyrimas yra užsitęsusios įtampos tarp prezidento Gitano Nausėdos ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pasekmė. Diplomatų skyrimo tvarką užsimojusi keisti prezidentūra netgi pateikė poziciją, kad Lietuvos ir Lenkijos vadovai puikiai gali palaikyti santykius tiesiogiai. Situaciją dar labiau kaitina padėtis pačioje Lenkijoje, kurioje vyksta aršios praėjusių metų pabaigoje rinkimus pralaimėjusios „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijos ir naująją koaliciją sudariusios Piliečių platformos politinės kovos. Pastarosios lyderis ir naujasis vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas bei Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda yra skirtingose barikadų pusėse.
– Ar ambasadoriaus nepaskyrimas kenkia Lietuvos ir Lenkijos dvišaliams santykiams?
– Ambasadoriaus nepaskyrimas apsunkina abiejų šalių diplomatinį bendradarbiavimą. Iš pirmo žvilgsnio Lenkija ir Lietuva yra labai artimos valstybės, tačiau, kai nėra ambasadoriaus, tam tikros žinybinės institucijos yra priverstos bendradarbiauti atskirai. Jei būtų ambasadorius, jis taptų valstybės ir visų kitų institucijų tarpininku.