ScanpixPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išpildė savo antrąjį didįjį rinkimų pažadą – antradienį Nacionalinėje Asamblėjoje buvo priimta migracijos reforma, bet valdantieji tai padarė rizikuodami sukelti krizę šalies vidaus politikoje.
Iškart po balsavimo parlamente ėmė ryškėti pirmieji politiniai padariniai – nepalaikantys reformos pareiškė dalis E. Macrono partijos narių ir koalicijos partneriai, o Respublikonų partijos narys Aurélienas Rousseau protestuodamas atsistatydino iš sveikatos ministro posto.
Migracijos įstatymo reforma buvo vienas pagrindinių uždavinių antrojoje E. Macrono kadencijoje. Šia pataisa buvo siekiama apriboti imigrantų teises į valstybės finansinę paramą ir taip kontroliuoti atvykstančių migrantų srautą. Pagal naujas pataisas socialines išmokas galėtų gauti tik daugiau nei penkerius metus legaliai šalyje praleidę asmenys arba turinys 30 mėnesių darbo stažą, būsto paramą – tik turintys studentų vizą, trijų mėnesių darbo stažą arba ilgiau nei 5 metus šalyje legaliai praleidę asmenys, o atvykusių asmenų vaikai negalėtų gauti Prancūzijos pilietybės, kol nesulauks pilnametystės.
Šios pataisos buvo priimtos tik iš antro karto. Pirmuoju bandymu Demokratų partija, svarbiausia E. Macrono partijos koalicijos partnerė, pažėrė daug kritikos siūlomai reformai – ji pareiškė, kad toks įstatymas neišspręs į šalį plūstančių migrantų problemos, o pats įstatymas gali prieštarauti Konstitucijai. Bet šalies lyderio ir jo paskirtos ministrės pirmininkės Élisabeth Born vedama partija ėmėsi kitokios strategijos.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Gintas Karalius IQ teigė, kad po pirmojo nesėkmingo balsavimo E. Macrono partija bandė koreaguoti įstatymą pataikaudama opozicinėms dešinės ir kraštutinės dešinės partijoms, kad užsitikrintų trūkstamus balsus. Ir jai pavyko. Migracijos reformą palaikė 349, prieš balsavo 186 Asamblėjos nariai, pataisos buvo priimtos valdančiosios mažumos ir opozicijos balsais.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Tai sukėlė tikrą sąmyšį Vyriausybėje ir prezidentinės partijos gretose dėl to, kad patvirtinti reformos būtų buvę neįmanoma be dešiniųjų partijos Nacionalinio susivienijimo ir jos lyderės Marine Le Pen, kurią E. Macronas visą kadenciją stengėsi išlaikyti pariby, palaikymo. 2022 m. prezidento rinkimuose nugalėjęs pagrindinę varžovę M. Le Pen E. Macronas teigė: „Jūs mane išrinkote, kad sustabdyčiau kraštutinę dešinę. Šis balsavimas mane tam įpareigoja.“
Prancūzijos žiniasklaida M. Le Pen paramą E. Macronui pavadino „mirties bučiniu“ valdantiesiems, po kurio prezidento daugumai žemė ėmė slysti iš po kojų, o pati M. Le Pen tai apibūdina kaip „ideologinę Nacionalinio susivienijimo pergalę“.
Po balsavimo savo džiaugsmą socialiniame tinkle išreiškusi ministrė pirmininkė E. Born jau kitą dieną pripažino, kad įstatyme numatytos priemonės gali prieštarauti Konstitucijai. „Taip, sutinku“, – atsakė ji į žurnalistų klausimus dėl galimų įstatymo prieštarų Konstitucijai, apie kurias kalbėjo ir vidaus reikalų ministras Géraldas Darmaninas.
„Pavyzdžiui, įstatyme numatyta, kad, jeigu rytoj ryte jūs ištekėtumėte už kanadiečio ar japono, jis negalėtų tapti visaverčiu Prancūzijos gyventoju, jeigu gerai nekalbėtų prancūziškai. Mes kreipsimės į Konstitucinę tarybą, mes kalbėjome su respublikonais ir pritariame jų abejonėms. Respublikos prezidentas perduos šį klausimą Konstitucijos tarybai“, – teigė Sacha Houlié, prezidentinės partijos teisės komisijos pirmininkas, ir pridūrė, kad trečdalis įstatyme numatytų imigracijos mažinimo priemonių gali prieštarauti Konstitucijai.
TSPMI politologas G. Karalius teigė, kad kreipimasis į Konstitucinę tarybą galėjo būti gerai apskaičiuotas E. Macrono žingsnis: „Dabar visi laukia Konstitucinės tarybos, kuri yra mūsų Konstitucinio Teismo analogija, išvadų.“ Konstitucinė taryba turės išnagrinėti patvirtintas pataisas ir pateikti išvadas, nuo kurių priklausys galutinis pataisų variantas. Pagal susiformavusią praktiką Konstitucinė taryba gali panaikinti Konstitucijai prieštaraujančius pataisų punktus, bet likusią reformos dalį palikti tokią, kokia buvo.
G. Karalius taip pat mato ir teigiamų šios reformos pusių: „Jos suteiks daugiau laisvių išsiųsti nepageidaujamus migrantus iš šalies ir leis priimti tuos, kurių reikia darbo rinkai.“ Pasak eksperto, neverta stebėtis, kad E. Macronas imasi drastiškų priemonių savo tikslams įgyvendinti: „Jis antroje kadencijoje nesiekia populiarumo. Todėl nereikėtų stebėtis jo pataikavimu opozicijai.“ Ekspertas nemano, kad ši situacija suskaldys valdančiąją koaliciją ar E. Macrono partiją: „E. Macrono partijos narių nesieja jokia ideologija, o tik pats E. Macronas. Todėl jie neturėtų kur eiti.“
Prancūzijos nacionalinio statistikos ir ekonomikos studijų instituto duomenimis, 2022 m. Prancūzijoje gyveno 7 mln. migrantų, iš kurių 4,5 mln. neturėjo Prancūzijos pilietybės. Pagrindinė šalies problema yra prasta atvykėlių integracija į darbo rinką, dėl kurios dažnas migrantas nedirba, gauna visas teises į valstybės finansinę paramą.
