Josvydas Elinskas/ELTAVilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė IQ aiškino, kad NATO viršūnių susitikime lyderiams sunkiai pavyko susitvarkyti su savo lūkesčiais.
Tai buvo galima pamatyti ir iš lietuvių, ir ukrainiečių, ir amerikiečių pozicijų.
Į patį komunikatą, direktorės teigimu, galima žiūrėti iš dviejų pusių – arba kaip pusiau pilnos, arba kaip pusiau tuščios stiklinės. „Vienas pagrindinių šio susitikimo iššūkių – lūkesčių valdymas, ir panašu, kad nelabai pavyko juos suvaldyti tiek lietuviams, kurie yra šiek tiek nusivylę, tiek ukrainiečiams, kurie yra labai nusivylę, tiek amerikiečiams, kurie yra šiek tiek ir supykę, kad ukrainiečiai taip reaguoja, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis parašė gana piktą žinutę“, – sakė M. Šešelgytė.
M. Šešelgytės nuomone, komunikatas tėra žodžiai, po kurių reikia laukti konkrečių veiksmų. Tai, kad G 7 valstybės derasi dėl konkrečios karinės ir ekonominės paramos Ukrainai, direktorės teigimu, yra geras ženklas.
„Galima žiūrėti į komunikatą ir jame matyti išplaukusias formuluotes, bet galima žiūrėti ir į tai, kas vyko už uždarų durų, – atkreipė dėmesį pašnekovė. – O ten iš Vokietijos buvo mums konkretus signalas, kad gausime papildomas pajėgas, atsisėsime ir suderėsime konkretų planą – šis pažadas mums yra labai svarbus, ir manau, kad tai yra sėkmė.“
M. Šešelgytė išskyrė ir gynybos planus, reikalaujančius konkrečių žingsnių ir pastangų, NATO reformų, tad kryptis yra aiški ir teisinga.
Anot VU TSPMI direktorės, gana priešišką amerikiečių reakciją į Ukrainos norą tapti NATO nare ir konkrečių garantijų suteikimą lemia atviro karo su Rusija baimė. Paklausta, ko Ukraina gali šiandien tikėtis iš NATO lyderių, M. Šešelgytė sakė: „Tikėtis galima konkrečių žingsnių. Kadangi nebuvo aiškaus kvietimo, Ukraina gaus kompensaciją.“
