Žygimantas Gedvila/BNSTiriamosios žurnalistikos atstovams išaiškinus galimą Baltarusijos trąšų gamintojams taikomų Europos Sąjungos (ES) sankcijų apėjimo mechanizmą, susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad šios šalies režimas nuolat kuria sankcijų apėjimo schemas, todėl jų gali paaiškėti ir daugiau.
„Baltarusijos KGB pareigūnai nuo ryto iki vakaro turi užduotį sukurti schemas, kaip režimui uždirbti pajamų, ir tai daro nuo ryto iki vakaro. Mūsų institucijos kiekvieną dieną atranda vis kokią nors schemą kaip apeiti sankcijas“, – žurnalistams Vilniuje antradienį sakė M. Skuodis.
„Tose schemose dalyvauja ir užsienio įmonės, deja, ir Lietuvos įmonės“, – teigė ministras.
„Aš tikrai neatmetu, kad tų schemų bus ir daugiau, nes jos kuriamos kiekvieną dieną“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, prieš karą 17 mln. tonų siekęs geležinkeliais iš Baltarusijos gabentas metinis krovinių srautas pernai sumažėjo iki mažiau nei 4 mln. tonų.
„Prieš karą mes turėjome su Baltarusija prekybos srautą, srautas yra likęs pakankamai sąlyginai nedidelis, bet vis tiek, kaip mes matome su trąšomis, matome su mediena, kiekvieną kartą kažkas bando tokį pleištą mums įvaryti“, – teigė M. Skuodis.
Pasak ministro, išvengti tokių situacijų, kai apeinamos sankcijos, padėtų išminčių eliminavimas Europos Sąjungos lygiu.
„Padėtų tai, jeigu mes Europos Sąjungos lygmeniu neturėtume sankcijoms išimčių. Tų išimčių ir spragų yra kalbant apie bet kuriuos kodus. „Grodno Azot“ yra sankcionuotas, bet pats karbamidas, kurį gamina ši įmonė, yra nesankcionuotas, ir tai sukuria galimybes įvairiausiems veikėjams, kurie neturi nei moralės, nei viso kito, apeidinėti sankcijas“, – teigė M. Skuodis.
Anot jo, institucijos, tikrinančios krovinius pasienyje, taip pat „Lietuvos geležinkeliai“ gali geriau atsakyti į klausimus, kaip vyksta patikra.
„Faktas, kad yra klastojami dokumentai, faktas, kad visi krovinių gabenimo grandinės dalyviai privalo, ką rodo šita situacija, įsitikinti, kokia yra to produkto kilmė, kur jis yra pagamintas“, – kalbėjo ministras, atsakydamas į klausimą, ar pakankamai užtikrinamas sankcijų laikymasis.
Pasak M. Skuodžio, geležinkeliai sąstatą su sankcionuotomis prekėmis sulaikė dar prieš žurnalistams paskelbiant tyrimą.
Pirmoji į Lietuvą patenkančias prekes tikrina muitinė, tačiau ministras nenorėjo išskirti konkrečios institucijos atsakomybės įleidžiant į šalį sankcionuotas prekes.
„Pirmas dalykas yra, kas kontroliuoja visas prekes ant sienos, – vis dėlto muitinė turi galimybę, teisinius įrankius sulaikyti, patikrinti ir panašiai“, – teigė M. Skuodis.
„Visi, kas dalyvauja, yra atsakingi, ir aš noriu, kad čia nepabėgtume. Aš neturiu jokių abejonių, kad valstybės institucijos ir daug žmonių daro viską, kad tokios schemos Lietuvoje neveiktų, bet mes nepamirškime, kad turime pirkėjus, užsakovus ir visus kitus, kurie lygiai taip pat turi atsakomybę lygiai įsitikinti, kad prekės, kurios keliauja per jų rankas, yra nesankcionuojamos“, – kalbėjo ministras.
Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ pirmadienį paskelbė tyrimą, kuriame su partneriais išsiaiškino, jog pernai sustabdytas ES sankcionuotų baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą realiai nesustojo.
Pasak tyrimo, karbamidas, kurio pėdsakai veda iki vienintelės jo gamintojos Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“, geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos ES sankcijos.
„Siena“, bendradarbiaudama su „Belarusian Investigative Center“ (BIC), „Atvira Klaipėda“ ir „Kas vyksta Kaune“, atskleidė, kad tiek vilkikais, tiek traukiniais gabenamas karbamidas Lietuvos sieną kerta pasinaudojant sankcijų spraga. Kadangi ES sankcijos taikomos „Grodno Azot“, o ne karbamidui, trąšų tiekėjomis oficialiuose dokumentuose įvardijamos kitos Baltarusijos įmonės, nefigūruojančios sankcijų sąrašuose.
Siekiant ištirti BKT teritorijoje užfiksuoto karbamido kilmę, praėjusią savaitę į prokuratūrą kreipėsi tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Susisiekimo ministerija.
