Meniu
Prenumerata

trečiadienis, vasario 1 d.


GYNYBA
M. Sonnas: reiškiamas nepasitenkinimas Vokietija neatsiųs nė vieno papildomo kario
BNS
Erikas Ovčarenko/BNS

Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas sako, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.

„Bet kokia idėja, kas reiškiant nepasitenkinimą Vokietija galėtų būtų paspausta ar priversta (dislokuoti brigadą), neatsiųs nei vieno papildomo vokiečių kario į Lietuvą“, – pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją sakė M. Sonnas.

Anglų kalba diskusijoje pasisakęs ambasadorius pabrėžė, kad viešoje erdvėje kilę debatai dėl Vokietijos įsipareigojimo Lietuvoje dislokuoti brigadą įgavo nepasitikėjimo atspalvį ir tai žeidžia Vokietiją, be to, ši diskusija yra „ardanti ir žalinga“.

„Aš noriu išdėstyti vieną labai svarbų ir jautrų dalyką. Aš keliskart pajutau intonacijas, kurios mažiausiai implikavo, o kartais ir sakė tiesiai, kad Vokietija atsitraukia ar nenori vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Tai yra a) netiesa, b) įžeidžia ir c) ir tai politinis aspektas, kurį aš noriu jums visiems pabrėžti, niekam nenaudinga. Ši diskusija yra ardanti ir žalinga“, – kalbėjo ambasadorius.

Jis taip pate teigė norintis pakartoti, ką jau yra paskelbęs anksčiau savo pareiškime, kad kariniai ekspertai turi pasakyti, kas yra brigada Aljanso gynyboje XXI-ame amžiuje.

„Tegu kariniai ekspertai tai sprendžia, mes visiškai pasitikime Lietuva, kuri stiprina infrastruktūrą, pastangos ir skiriamos lėšos yra įspūdingos, ir kariniai ekspertai turi nuspręsti, kaip tiksliai XXI-ame amžiuje atrodo brigada Lietuvos gynybai mūsų Aljanso rėmuose“, – sakė M. Sonnas.

Jis taip pat teigė buvęs šiek tiek nustebęs, kad dėl vokiečių įsipareigojimo kilo politinės diskusijos. Pasak ambasadoriaus, nors diskusijos tokiais svarbiais klausimais yra natūralios demokratinėje visuomenėje, jis vis dėlto turėjo pranešti savo vadovybei, kad per kelerius pastaruosius metus Lietuvoje smuko pasitikėjimas Vokietija.

„Šiose diskusijose aš pajutau kažką, ką galų gale turėjo pranešti savo vadovybei Berlyne, jog pakankamai akivaizdu, kad per kelerius pastaruosius metus mūsų šalis tam tikru laipsniu prarado pasitikėjimą Lietuvos politiniame spektre, žiniasklaidoje ir visuomenėje“, – kalbėjo ambasadorius.

„Diskusija, kas buvo sutarta birželį kanclerio Scholzo ir prezidento Nausėdos buvo persunkta tam tikru nepasitikėjimu, ar Vokietija yra patikimą sąjungininkę imtis centrinio vaidmens kuriant brigadą, stiprinant rytinį flangą. Aš pastebėjau, kad yra nesuskaičiuojama daugybė karinių ekspertų, kurie nustato, kas yra ir kas nėra brigada, ir kur ji yra“, – tęsė M. Sonnas.

Jis taip pat pabrėžė, kad demokratijose visada diskutuojama svarbiais klausimais, tai yra legitimu, kaip ir tai, jei „Lietuvos politikai, Lietuvos balsai norėtų eiti toliau nei buvo sutarta birželį“.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas birželį Vilniuje pasirašė komunikatą, kuriuo sutarta, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

Spalį Lietuvoje viešėjusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht paskelbė, kad Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada nebus dislokuojama nuolat, bet, kilus krizei, būtų permesta į Lietuvą per 10 dienų.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas toje pačioje spaudos konferencijoje patikino, kad tokios spartos visiškai pakanka, ir tai sukėlė diskusijas šalies viduje dėl Vokietijos įsipareigojimų Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio vienetą.

Reaguodamas į Lietuvoje kilusias diskusijas, kaip bus įgyvendinami NATO viršūnių susitikimo Madride su Vokietija pasiekti susitarimai dėl būsimos karių brigados, Vokietijos ambasadorius tuomet viešai paskelbė laišką, kuriame teigė, kad fiziškai brigada jau yra Lietuvoje, nes „brigada yra ten, kur jos vadovybė“.

Vilnius siekia, kad Vokietijos brigada šalyje pilnos sudėties būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.

Berlynas iki šiol Lietuvoje dislokavo priešakinį brigados vadovavimo elementą.

Vokietija taip pat vadovauja nuo 2017 metų Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui.

2022 12 19 11:34
Spausdinti