ScanpixDonaldo Trumpo pergalė šių metų JAV prezidento rinkimuose vis labiau baugina ES. Bet ar Europa tam pasiruošusi, o gal tradiciškai tikisi, kad blogiausio scenarijaus bus išvengta?
Už pramonę atsakingas komisaras Thierry Bretonas, regis, tokių iliuzijų turi nedaug. Būtent jis šią savaitę per susitikimą Europos Parlamente šliūkštelėjo žibalo į diskusiją dėl būsimų JAV rinkimų. Jis perpasakojo 2020 m. privatų pokalbį su D. Trumpu, kuriame taip pat dalyvavo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir tuometis prekybos komisaras Philas Hoganas.
„Turite suprasti, kad, jei Europa bus užpulta, mes niekada neatvyksime jums padėti ir jūsų paremti“, – tai, pasak Th. Bretono, D. Trumpas pasakė U. von der Leyen tiesiai į akis.
„Beje, NATO yra mirusi, ir mes pasitrauksime, mes išeisime iš NATO, – Th. Bretonas citavo toliau tuometį JAV prezidentą, kuris esą taip pat pridūrė: – Ir, beje, jūs man skolingi 400 mlrd. dolerių, nes nesumokėjote, jūs, vokiečiai, to, ką turėjote sumokėti už gynybą.“
Tai ne pirmas kartas, kai patvirtinamos kalbos, kad D. Trumpas rimtai svarstė dėl JAV pasitraukimo iš NATO. Prieš kelerius metus BBC dokumentiniame filme apie D. Trumpo prezidentavimą buvęs jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas atskleidė, kad dalyvaudamas Briuselyje vykusiame NATO vadovų susitikime tuometis JAV prezidentas jam paskambino ir pasiteiravo, kad gal reiktų palikti Aljansą.
Beje, NATO yra mirusi, ir mes pasitrauksime, mes išeisime iš NATO.
Nors šie D. Trumpo planai nebuvo įgyvendinti, JAV ir Europos santykiai patyrė krizę (prasidėjo tarifų karas, Vašingtonas pasitraukė iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, susitarimo dėl Irano branduolinės programos). Situacija pasikeitė į 2021 m. Baltuosius rūmus atėjus demokratui Joe Bidenui, bet dabartinės apklausos rodo, kad D. Trumpas, nors turi teisinių problemų, populiarumu lenkia ne tik visus kitus respublikonų kandidatus, bet ir dabartinį Amerikos prezidentą. Būtent todėl praėjusių metų pabaigoje JAV Kongresas uždraudė bet kuriam prezidentui savavališkai patraukti JAV iš NATO be Senato ar Atstovų Rūmų pritarimo.
Diskusijos dėl D. Trumpo sugrįžimo aktyvėja ir Briuselyje. Vokietijos Marshallo fondo bendradarbis Bruce’as Stokesas siūlo Europai keletą priemonių, kaip pasiruošti D. Trumpo sugrįžimui.
„Nors europiečiai negali nulemti artėjančių JAV rinkimų rezultatų, jie gali pradėti statyti užkardas ir imtis kitų priemonių – žingsnių, susijusių su kariniu pasiruošimu, ES sprendimų priėmimo procesais, transatlantinių suinteresuotųjų šalių ryšių institucionalizavimu ir apsisaugojimu nuo galimo nutolimo nuo JAV“, – rašo jis ketvirtadienio komentare įtakingiausiame Briuselio leidinyje Politico.eu.
Ekspertas siūlo, pirma, užtikrinti tolesnę ilgalaikę paramą Ukrainai. Antra, daugiau klausimų spręsti pagal kvalifikuotos daugumos principą, kad sprendimai būtų priimami greičiau ir jų negalėtų blokuoti kuri nors šalis, kaip tai dabar daro Vengrija. Trečia, didinti išlaidas gynybai ir skirti jas ne tik personalui, bet ir ginkluotei įsigyti, plėtoti ir jos tyrimams. Ketvirta, labiau institucionalizuoti santykius su JAV (pvz., atnaujinant transatlantinį verslo dialogą).
Ir nors europiečiai iš tiesų yra bejėgiai paveikti 2024 m. JAV rinkimų rezultatus, jie turi metus pasiruošti blogiausiam. Jei nesiims veiksmų, kaltinti galės tik save.
„Nėra ko slėpti – antroji D. Trumpo administracija sukeltų didelių problemų transatlantiniams santykiams. Ir nors europiečiai iš tiesų yra bejėgiai paveikti 2024 m. JAV rinkimų rezultatus, jie turi metus pasiruošti blogiausiam. Jei nesiims veiksmų, kaltinti galės tik save“, – rašo B. Stokesas.
Beje, komisaras Th. Bretonas minėtame Europos Parlamento renginyje pokalbį su D. Trumpu irgi prisiminė ne be potekstės. Jis pasiūlė sukurti 100 mlrd. eurų ES gynybos fondą.
„Manau, kad turime turėti didžiulį gynybos fondą, kuris padėtų įgauti pagreitį“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad Europos gynybos tema bus svarstoma vasario pradžioje vyksiančiame ES vadovų susitikime.
