Meniu
Prenumerata

trečiadienis, vasario 1 d.


KALBA
Metų žodis ir Metų posakis: būriuojasi šeštųjų rinkimų kandidatai
Rita Urnėžiūtė

Šeštą kartą Lietuvoje rengiami Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai.

Tvarka jau įprasta: žodžiai ir posakiai siūlomi el. paštu metuzodis@gmail.com arba Metų žodžio feisbuko paskyroje iki sausio 1 d. Aptarusi siūlymus, komisija sudaro balsavimo dešimtukus. Balsavimas nuo sausio 20 d. iki vasario 20 d. vyksta portale Alfa.lt.

Rezultatai skelbiami vasario 21 d. – Tarptautinę gimtosios kalbos dieną.

Rinkimų šūkis: „Metų žodis – metų ženklas!“

Rinkimus rengia Lietuvių kalbos draugija, Lietuvių kalbos institutas ir portalas Alfa.lt.

2022-ųjų žodžiai: pagrindinė tema – karas

„Svarbiausias žodis šiuose Metų žodžio rinkimuose bus KARAS“, – sakė Virginijus Gasiliūnas kovo 1 d. Lietuvių kalbos institute per renginį, skirtą Metų žodžio ir Metų posakio rinkimams.

Karas, vykstantis visai šalia, keičia gyvenimą, taip pat ir kalbą. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne gausėja žodžių, susijusių su karo aktualijomis: ginkluote, karo veiksmais ir karo vadais, žmonių reakcijomis ir kt. Įvairias reakcijas atspindi lietuvių kalbos vartotojų susikurti karo meto naujadarai: KLAIKOTARPIS „klaikus laikotarpis“, ORKUPANTAI (iš „orkai“ ir „okupantai“), PUTLAIŽIAVIMAS (iš „Putinas“ ir „padlaižiavimas“) ir kt.

Karo fone nublanksta metų pradžioje, po Sausio 13-osios minėjimo prie Seimo, buvę aktualūs žodžiai ŠVILPIKAI, BAUBLIAI, BAUBIKAI ir junginys ŠVILPIKŲ DIENA.

Metų žodžio rinkimų kandidatų sąraše kasmet atsiranda Vilniaus realijas nusakančių žodžių. Šiemet sostinės valdžios sprendimas iki Žolinės nešienauti pievų sukėlė minčių pervadinti Vilnių PIEVAŠIŪNAIS (plg. Pivašiūnų miestelį, garsėjantį Žolinės atlaidais). Gyventojams neįprastos miesto apželdinimo idėjos nusipelnė naujadarų APVIJOKLINTI „apauginti vijokliais“ ir NEOBOTANIKAI „kas sodina augalus neįprastose, netinkamose miesto vietose“. O Katedros aikštėje pastatyta eglutė buvo pakrikštyta KREMLIUTE – mat jos forma priminė Maskvos Kremliaus bokštus.

2022-ųjų posakiai: nuo laivo krypties iki siuntų tarnybos plakato

Karo tema vyrauja ir tarp siūlytų bei komentuotų posakių. Pirmomis karo dienomis nuskambėjusi Gyvačių salos gynėjų frazė „Русский корабль, иди нахyй“ virto visiems suprantamu eufemizmu PASIŲSTI LAIVO KRYPTIMI (PASIŲSTI PASKUI LAIVĄ).

Kovo pradžioje, remiantis gerai žinomu posakiu „Visi keliai veda į Romą“, Putino ir Rusijos ateitis įsivaizduota taip: VISI KELIAI VEDA Į HAGĄ.

Labai skaitomomis naujienomis tapo pranešimai apie Putino sveikatą – į jo galimą mirtį dalis žmonių žvelgė kaip į galimybę sustabdyti Rusijos agresiją. Ir laukė, kada pagaliau Rusijos televizijų ekranuose pasirodys GULBIŲ EŽERAS – baletas, kurį paprastai transliuodavo mirus kam nors iš Sovietų Sąjungos vadovų.

Karo ir visuomenės gyvenimo ekspertai nuolat primena: KARO NUOVARGIS – klastinga ir pavojinga būsena, nes ja gali pasinaudoti priešas.

Nuo pat pirmų karo dienų Ukraina prašė padėti apsiginti nuo oro atakų – UŽDARYTI (UŽDENGTI) DANGŲ. Lietuvos užsienio reikalų ministras, reaguodamas į kitų šalių reiškiamą įvairaus didumo ir stiprumo susirūpinimą, rėžė: RUSŲ LĖKTUVŲ IR TANKŲ GRAŽŪS PARAMOS ŽODŽIAI NESPROGDINA. Reikalinga konkreti parama. Gražus yra šūkis СЛАВА УКРАЇНІ! ŠLOVĖ UKRAINAI!, bet vien kartoti šūkį negana.

Daugybę Lietuvos žmonių suvienijo bepiločio orlaivio „Bayraktar“ – arba tiesiog bairaktaro – dovanojimo akcija. Sujudimą dėl bairaktaro – lėšų aukojimą, vardo rinkimą – įamžino socialinių tinklų komentatorių folkloras:

„Bayraktarą pirkim tuoj, nesakykime: rytoj“;

„Dėk eurą prie euro – sukrausi bayraktarui“;

„Dėl bayraktaro ir akmuo* kruta (*galima pakeisti Baba)“;

„Dovanotam dronui po sparnais nežiūri.“

Gal ne be reikalo Ukrainos prezidento administracijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius gegužę pasakė: KARTAIS ATRODO, KAD LIETUVA MUMS ATIDAVĖ VISKĄ IR DAVĖ DAUGIAU, NEI TURĖJO PATI.

Kaip ir daugeliu visuomenės gyvenimo klausimų, taip ir apie karą visada visokių nuomonių turi SOFOS EKSPERTAI. Jie geriausiai jaučiasi savo socialinių tinklų burbuluose, kartais nueina pakovoti į svetimus burbulus, bet retai kada imasi tikrų veiksmų.

Bet būna ir „ekspertų“, linkusių veikti. Štai toks „Tarptautinis geros kaimynystės“ forumas ir jam artimi žmonės atvirai palaiko Rusiją su Baltarusija ir net buvo nuvažiavę į Baltarusiją prašyti padėti Lietuvai. Mūsų valdžios reakcija, išreikšta krašto apsaugos ministro lūpomis, tokia: DEMOKRATINĖS VALSTYBĖS SAVO PILIEČIŲ DURNUMO NERIBOJA.

Ne karo žodžiai ir posakiai daugiausia susiję su kainomis, energetika, pragyvenimo lygiu, vidaus politika.

Ekonomistas kalbėjo apie DVIEJŲ GREIČIŲ LIETUVĄ – kitaip tariant, tai tokia šalis, kurioje vieni turi geras pajamas, o kitiems vos užtenka algos išgyventi.

Po elitinių verslininkų vakarėlio, per kurį labdarai buvo suaukota labai kukli suma, vienas iš jo dalyvių paaiškino, kad viskas esą gerai: ČIA NE DRONO KAŽKOKS PIRKIMAS!

Satyrikas pareiškė mielai įsigysiąs elektros iš antrų rankų: NE PRAŠMATNIUOS RŪMUOS GYVENU – KAM MAN BRANGI ELEKTRA.

Ekonomistai, politikai ir kiti vieši kalbėtojai kartais, rodos, lenktyniavo, kas ką su kuo palygins. Šalies vadovas paaiškino, kad VOKIETIJOS KARIUOMENĖ NĖRA MERGINA, KURIĄ GALIMA PAKVIESTI GERAI PRALEISTI VAKARO PRIE EŽERO PO ATVIRU DANGUM. Kai kas sakė, kad šis sakinys vertas metų pradžioje nuskambėjusio premjerės sakinio: NESU MERGAITĖ PAGAL IŠKVIETIMĄ.

Komentarų banga nusirito pasigirdus vieno mero, perėjusio į kitą partiją, prisipažinimui, kad jis liekąs ŠIRDYJE LIBERALAS. Ak, tos politikų širdys!

Kalbėta ir apie kultūrą, sportą.

Seimo narys iš Kultūros komiteto tvirtino: KULTŪRA NĖRA KEIKSMAŽODIS.

Garsusis disko metikas Virgilijus Alekna savo sūnaus Mykolo pergales apibūdino įprastu santūriu stiliumi: MOKAME MES, LIETUVIAI, MĖTYTI APVALIUS DAIKTUS!

Metų žodžio feisbuko paskyros lankytojai stebėjosi rašiniu apie vieną tarptautinį bibliotekininkų renginį. Rašinio antraštė skelbė: BIBLIOTEKOS SKIRTOS ŽMONĖMS, O NE KNYGOMS. Vieni dėliojo patiktukus, kiti aiškinosi, kas norėta pasakyti: „Tai tau, pirmąkart girdžiu, kad bibliotekos yra skirtos ne knygoms!“; „Juk jeigu knygų čia nebūtų, būtų homotekos.“

Bene labiausiai komentuotas reklaminis plakatas, skelbiantis PASAULIS SIUNTA PASIEKIAMAS. Vieni (jų daugiausia) šaipėsi: „Siusk nesiutęs, pasauli, vis tiek tave pasieksim“; „Pasaulis siunta, nes yra pasiekiamas. – O tu nesiustum?“ Kiti mėgino patarti, kaip rašyti, kad nebūtų dviprasmybės: „Jei kas būtų paklausęs, būčiau po pasaulis parašęs brūkšnį. Nebūtinas, bet ir nedraudžiamas. Kirčio nesinori dėt.“ Treti gyrė reklamos kūrėjus.

Nesutarėm, pešėmės, žodžiavomės, bet – gyvenom laisvi. Galbūt taikliausiai tokį gyvenimą nusakė premjerės kreipimasis šių metų Sausio 13-ąją į švilpiančią minią: IR TAI, KAD ŠIUO METU JŪS GALITE MAN ŠVILPTI – IRGI YRA IŠKOVOTOS LAISVĖS DALIS...

Tiek kol kas įdomesnių siūlymų. Laukiame ir Jūsiškių!

2022 12 12 07:37
Spausdinti