Meniu
Prenumerata

pirmadienis, gegužės 23 d.


KALTINIMAI KORUPCIJA
„MG Baltic“ korupcijos bylos finalas: nepasitvirtino nė vienas kaltinimas
Dominykas Griežė
Alfa.lt
Nuosprendis MG Baltic korupcijos byloje.

Iškart po Velykų Vilniaus apygardos teismas užbaigė politinės korupcijos bylą, kuri visai pagrįstai kartais pavadinama šimtmečio korupcijos byla – vienos sėkmingiausių lietuviško verslo istorijų, koncerno „MG Baltic“, 2021 metais pavirtusio „MG grupe“, čiuptuvai, kaip rodo bylos duomenys, buvo įsiskverbę į aukštus politikus ir partijas.

Dariaus Mockaus valdomo koncerno pinigai (kaip dabar aiškėja, galbūt) ėjo į politiką, o šioje srityje buvo priimami „MG grupei“ reikalingi sprendimai.

Išklausyti nuosprendžio atvyko tiek Eligijus Masiulis, tiek Raimondas Kurlianskis, nors prokuroras šiuos kaltinamuosius prašė suimti teismo salėje, tiek kiti kaltinamieji.

Paaiškėjo, kad ateiti buvo verta; byloje nepasitvirtino anei vienas prokurorų pareikštas kaltinimas.

Nuosprendis glaustai:

Raimondas Kurlianskis. Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas buvo išteisintas dėl visų jam inkriminuojamų veikų.

Eligijus Masiulis. Pastarasis politikas taip pat buvo išteisintas dėl visų jam inkriminuotų veikų.

Analogiško nuosprendžio sulaukė ir Šarūnas Gustainis, Vytautas Gapšys, Gintaras Steponavičius. Kaip paaiškėjo, nepasiteisino absoliučiai nei vienas šioje byloje pareikštas kaltinimas.

Liberalų sąjūdis, Darbo partija ir „MG Baltic“ koncernas taip pat buvo visiškai išteisinti.

Pastarasis nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Negražu, bet nenusikalstama

Teisėjų kolegijai pirmininkavusi Nijolė Žimkienė paaiškino tokio nuosprendžio motyvus. Anot teisėjos, byloje yra duomenų, kad, pavyzdžiui, R. Kurlianskis buvo susitikęs su E. Masiuliu, kalbėjosi apie Vartojimo kreditų įstatymo pataisas. Tuometinis Seimo narys noriai apie tai kalbėjo, sakė, kaip balsuos, o vėliau ir balsavo.

Pats R. Kurlianskis pripažino, kad kalbėjosi su E. Masiuliu, domėjosi teisėkūra ir jį dominančia tema.

Tačiau, anot teisėjos, kyšis už E. Masiulio balsą nebuvo duotas, o pats R. Kurlianskio domėjimasis įstatymais, kalbėjimasis apie juos ir bandymas įtakoti, kadangi nebuvo kyšio, gali būti laikomas etikos ir moralės pažeidimu, bet ne nusikaltimu.

Paaiškėjo, kad pasiteisino ir R. Kurlianskio strategija pripažinti atlikus tai, kas nusikaltimu buvo pripažinta tik šiai bylai pasiekus teismą.

2020 m. gegužę teisme parodymus davęs R. Kurlianskis aiškino, kad regėjo E. Masiulį būsimu premjeru, o vėliau – netgi prezidentu.

„STT visiškai teisūs, kad ketinau finansuoti E. Masiulio politinę veiklą. Taip, tai buvo 90 tūkst. eurų E. Masiulio politinei veiklai finansuoti“, – teisme teigė buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas, pažymėjęs, kad taip „finansavo“ kartu į teisiamųjų suolą sėdusį politiką ne pirmą ir ne paskutinį kartą.

„Mano siekis buvo, kad sektųsi, kad Liberalų sąjūdis, kuris atitinka mano politines pažiūras, atitinka verslo politines pažiūras, taptų pagrindine dešinės krypties politine jėga, kad E. Masiulis taptų premjeru, o po kokių dešimties ar penkiolikos metų taptų prezidentu“, – teisme aiškino R. Kurlianskis.

Tikėtina, kad tokiai versijai reikšmės galėjo turėti bylos metu lietuviškame Baudžiamajame kodekse atsiradęs naujas straipsnis, įsigaliojęs nuo 2020 m. sausio 1 d. 175-1 numeriu pažymėtas straipsnis pavadintas konkrečiai – „Neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas“. Jame trumpai paaiškinama: tas, kas neteisėtai teikė lėšas ar kitokią paramą, kurių vertė viršija 500 MGL (25 tūkst. eurų) dydžio sumą, politinei partijai ar politinei kampanijai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti arba šias lėšas ar paramą neteisėtai priėmė ar panaudojo politinės partijos ar politinės kampanijos veikloje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už šias veikas atsakomybė numatyta ir juridiniam asmeniui.

Šio straipsnio, kaip ir kitų Baudžiamajame kodekse esančių straipsnių, bėda – kad jie negalioja atgaline data: nors R. Kurlianskis pripažino davęs pinigų politinei partijai, tai 2016 metais nebuvo kriminalizuota.

Korupcijos istorija

Nuosprendžio precedento Lietuvoje neturinčioje istorijoje teko laukti beveik šešerius metus – 2016 m. gegužės 12 d. į pareigūnų rankas pakliuvo tuometinis Liberalų sąjūdžio lyderis ir itin ryški politikos žvaigždė E. Masiulis, taip pat buvo sulaikytas tuometinis „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis. Pas abu vyrus atliktos kratos, E. Masiulio namuose rasti apie 242 tūkst. eurų.

Tą pačią gegužę paaiškėjo, kad R. Kurlianskis E. Masiuliui pastarojo automobilyje prie Seimo perdavė degtinės dėžutę, kurioje buvo 106 tūkst. eurų. Pats politikas kelis mėnesius apie šiuos pinigus tylėjo, o paskui prabilo, kad tai yra R. Kurlianskio paskola jam, kurios nespėjo laiku tinkamai įforminti. „Beprotiška gyvenimo skuba“, – taip gimė sparnuota frazė, kuria teisinosi E. Masiulis.m

Už pastaruosius pinigus E. Masiulis turėjo paveikti Liberalų sąjūdį, kad šio atstovai Seime tinkamai nubalsuotų dėl magistralinio kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos projekto, kad pastarasis taptų naudingas „MG Baltic“ koncernui. Tuometinė probleminio kelio tarp Vilniaus ir Utenos rekonstrukcijos suma buvo įvardijama apie 169 mln. eurų.

Tyrimas užtruko, todėl „MG Baltic“ koncerno byla teismui buvo perduota po kelių metų, 2018-ųjų balandį. Jau perdavus bylą paaiškėjo ir kitų šios istorijos detalių – kad vieno didžiausių Lietuvos koncernų čiuptuvai buvo apraizgę ne tik Seimą ir įvairias partijas, bet ir įsisukę į valstybės įstaigas, galėjo paveikti mokesčių inspekciją. Maža to, koncernas, jei tikėti pačiais skeptiškiausiais vertinimais, turėjo netgi savo kišeninę partiją – Liberalų sąjūdį – finansuojamą iš „MG Baltic“ bendrovių pinigų ir šokančią pagal koncerno dūdelę.

Kartu atsirado ir daugiau kaltinamųjų – kaltinimai buvo pateikti ne tik R. Kurlianskiui ir E. Masiuliui, bet ir buvusiems šio bendrapartiečiams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui, buvusiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui. Galiausiai kaltinimai buvo pateikti ir juridiniams asmenims – Darbo partijai, Liberalų sąjūdžiui ir pačiam „MG Baltic“ koncernui. Tačiau šio koncerno vadovas, tuomet antras pagal turtingumą Lietuvoje žmogus – D. Mockus – į kaltinamųjų suolą nesėdo.

Suimti teismo salėje

Kokia byla, tokios ir bausmės – tokiu devizu vadovavosi prokurorai „MG Baltic“ korupcijos byloje.

Prokuroras Justas Laucius teismo prašė E. Masiuliui dėl kyšininkavimo epizodų, prekybos poveikiu bei neteisėto praturtėjimo skirti 7 metus laisvės atėmimo, 37 660 eurų dydžio baudą, taip pat konfiskuoti 106 200 eurų, kurie rasti R. Kurlianskio perduotoje „Stumbro“ dėžutėje. Dar J. Laucius prašė iš E. Masiulio konfiskuoti ir išieškoti 137 771,25 eurų vertės turtą, kuris, anot J. Lauciaus, buvo gautas neteisėtai.

Prokuroras taip pat siūlė E. Masiuliui atimti teisę septynerius metus būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas

R. Kurlianskiui prokuroras siūlė skirti pusseptintų metų laisvės atėmimo bausmę, beveik 38 tūkst. eurų dydžio baudą, atimti teisę septynerius metus eiti vadovaujančias pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose.

Maža to, J. Laucius teismui siūlė tiek E. Masiulį, tiek R. Kurlianskį suimti teismo salėje, kad šie, jei bausmės pasirodytų per griežtos, sumanytų bėgti ar slėptis.

V. Gapšiui siūlyta skirti pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmę, išieškoti 27 tūkst. eurų, gautų kaip kyšiai, ir septyneriems atimti teisę eiti pareigas viešajame ir privačiame sektoriuje. Š. Gustainiui pasiūlyta skirti daugiau nei 28 tūkst. eurų baudą, išieškoti dar 8,7 tūkst. eurų kaip netiesiogiai gautą kyšį, bei atimti teisę eiti pareigas viešajame ar privačiame sektoriuje penkerius metus. G. Steponavičiui pasiūlyta skirti tik beveik 7 tūkst. eurų baudą ir, kaip ir kolegoms teisiamųjų suole, uždrausti eiti pareigas septynerius metus.

„MG grupe“ pavirtusiam koncernui „MG Baltic“ J. Laucius prašė skirti maždaug 1,5 mln. eurų dydžio baudą, Liberalų sąjūdžiui – apie 565 tūkst. eurų baudą, o juodosios buhalterijos byloje spėjusiai pagarsėti Darbo partijai – beveik 373 tūkst. eurų baudą.

2022 04 19 14:56
Spausdinti